20 vasario, 2017
Aplinkos ministerijos informacija

Aplinkos viceministras M. Norbutas: 156 buhalteriai – neefektyvaus valstybinių miškų ūkio valdymo pasekmė

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad VĮ miškų urėdijose dirbančių buhalterinės tarnybos darbuotojų skaičius – tai tik vienas iš iškalbingų faktų, iliustruojančių valstybinių miškų ūkio valdymo problemas. Vargu bau ar esama Lietuvoje tokių akivaizdžių pavyzdžių, kai dubliuojant ir leidžiant veikti 42 vienodas funkcijas turintiems juridiniams asmenis būtų taip neracionaliai naudojamos valstybės lėšos. Tačiau dabartinė tvarka, atrodo, tenkina nemažą dalį suinteresuotų asmenų, kurie visomis priemonėmis bando stabdyti Aplinkos ministerijos siekius padėtį keisti ir įsteigti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Jei 42 atskiros įmonės veikia pelningai – tai kam reikia jas jungti į vieną? To dažnai klausia reformos oponentai. Tačiau iš tiesų, miškų valdytojų deklaruojamas pelnas – tai tik įrankis nukreipti visų dėmesį. Tokiu būdu nenorima suteikti peno apmąstymams, kiek lėšų galima būtų sutaupyti efektyviau valdant miškų ūkį vienos įmonės rėmuose. Dar daugiau – pelno korta bandoma eliminuoti natūralų klausimą, kodėl vis mažiau lėšų kasmet buvo skiriama miškų urėdijų privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams. Galbūt prioritetai buvo ne ten, kur jie turėtų būti? O kur dar akį rėžiantys faktai apie atlyginimų netolygumus.

Dabartinė sistema sukuria sąlygas tuos pačius darbus atliekantiems žmonėms mokėti skirtingus, vos ne iki  dviejų kartų besiskiriančius pareiginius atlyginimus. Ne kas kita, o būtent atskirų įmonių egzistavimas užtikrina, kad šie disbalansai išliktų. Ydingą sistemą būtų galima lengvai pertvarkyti. Vienoje valstybinėje įmonėje nebeliktų galimybės darbuotojų vertinti skirtingai, todėl jų atlyginimai suvienodėtų. Dar svarbiau – atsisakius perteklinių etatų administracijose, taptų įmanoma kelti atlygį miškuose tiesiogiai dirbantiems specialistams, nuo kurių ir priklauso Lietuvos miškų tvarumas ir ateitis.

Atlyginimų kėlimas, ypač regionuose dirbantiems žmonėms, yra būtinas. Tačiau dėl lėšų stygiaus nemažoje dalyje miškų urėdijų tai buvo vis atidedama. Negalime ir toliau leisti, kad tam tikra grupė valstybinėje miškų valdymo sistemoje dirbančių žmonių turėtų nuolatos sukti galvą, kaip išlaikyti šeimą. Ką jau kalbėti apie galimybę planuoti didesnius, buitį pagerinančius pirkinius ar paskolos gavimą iš banko. Vienoje įmonėje būtų daug lengviau planuoti lėšas ir be minėto atlyginimų suvienodinimo tas pačias funkcijas atliekantiems darbuotojams, dėka efektyvesnės veiklos ir gausesnių pajamų, galėtų palaipsniui didėti ir atlyginimai.

Iš esmės vienos įmonės kontrolė būtų daug paprastesnė – būtų matomas visas vaizdas, ir tai leistų lėšas naudoti ten, kur labiausiai reikia, o kartu sutaupyti ten, kur jų leisti nebūtina: perkant skirtingą programinę įrangą, palaikant dešimtis atskirų interneto svetainių, įsigyjant perteklinę miškų ūkio stambiąją techniką ir kt. Skaičiuojama, kad vien centralizavus bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet galima būtų sutaupyti apie 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Veikiant vienai įmonei netektų kalbėti nei apie 156 buhalterius, nei virš keturiasdešimt skirtingų interneto svetainių, nei skaičiuoti, kiek buhalterinių ir atskirų kompiuterinių programų yra nuperkama bei kiek kasmet kainuoja jų išlaikymas, nei konstatuoti miškų ūkio technikos prastovas dėl per smulkių ją naudojančių ūkinių vienetų ir t.t.

Greičiausiai daugelis mūsų kelia klausimą – kodėl bent jau paprastų pakeitimų, tokių kaip buhalteriai ar neracionalus resursų panaudojimas, atidesnė viešųjų pirkimų ar parduodamos medienos kokybės kontrolė ir pan., nebuvo galima išspręsti iki šiol? Prisipažinsiu – tai, kad iki šiol Lietuvoje egzistuoja daugiausia iš sovietmečio paveldėta valstybinių miškų valdymo sistema, man kelia nuostabą. Greičiausiai politikai arba nenorėjo matyti, kaip naudojamos valstybės lėšos, arba jei ir matė – sulaukė didelio pasipriešinimo, kuris užkirto kelią permainoms. Taigi – ar ne laikas keisti padėtį iš esmės? Šis klausimas lieka atviras. Kiekvienas iš mūsų galime atsakyti sau, ką rinktis: ar kelią su 42 skirtingomis įmonėmis, ar su veiksminga miškų valdymo įmone, kurioje vienodai vertinami darbuotojai, užkertamas kelias nereikalingam lėšų švaistymui ir darbų dubliavimui, deramas dėmesys skiriamas ūkinės–komercinės veiklos skaidrumui ir, svarbiausia, tinkamam valstybinių miškų tvarkymui ir jų ekologinių funkcijų stiprinimui.


LR Seimo narė Guoda Burokienė
1 kovo, 2021

Ar norėtumėte, kad Jūsų bendruomenėje būtų įrengta riedučių ir dviračių trasa, grilio zona, o gal pasodinta graikinių riešutų giraitė? Visa […]

28 vasario, 2021

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės […]

Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

19 vasario, 2021

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vien išgirdus žodį – onkologija – daugelį apima baimė, atmetimas, noras vengti šios temos. Po šiuo […]

19 vasario, 2021

Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministrai – nuotoliniu būdu dalyvavo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) […]

Šiaulių meras Artūras Visockas
19 vasario, 2021

Šiaulių miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė nemenkas sumas biudžeto lėšų kurdama aplinką ir užtikrindama paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Buvo […]

Seimo narys Linas Slušnys
17 vasario, 2021

Seimo valdyba pritarė darbo grupės sudarymui dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengimo. Kaip buvo teigiama Seimo valdybos posėdyje, Psichologų praktinės […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Guoda Burokienė
15 vasario, 2021

Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir […]

Andrius Navickas
10 vasario, 2021

Popiežius Pranciškus šiais metais ragina įdėmiai apmąstyti šventojo Juozapo, Jėzaus Kristaus globėjo, pavyzdį.  Kuo mums šiandien gali būti svarbus Juozapas? […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
9 vasario, 2021

Kas šventiniu laikotarpiu pirkote iš smulkiųjų verslininkų? Pasirinkimo turėjome apsčiai. Internetinė erdvė mirgėjo masinės prekybos pasiūlymais, taip pat visomis išgalėmis […]

Neringos meras Darius Jasaitis
8 vasario, 2021

Reaguodamas į reikalavimą nugriauti net 6 statinius Neringoje, kai neatsižvelgiama į galimybę sudaryti taikos sutartis ir tokiu būdu išvengti finansinės […]

Seimo narė Guoda Burokienė
8 vasario, 2021

Chaosas, prasta komunikacija ir pavienių ministrų tušti pažadai. Taip iš šalies atrodo Vyriausybės pastangos spręsti karantino atlaisvinimą. Visą praėjusią savaitę […]

5 vasario, 2021

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo socialinio tinklo paskyroje facebook pasidalino nuogąstavimais apie tai, kad tarnybos skelbia realybės neatitinkančią statistiką, […]

Seimo narys Valius. Ąžuolas
4 vasario, 2021

Pirmadienį Vyriausybė viešai kalbėjo ir žadėjo teikti siūlymą leisti dirbti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, taip pat atnaujinti grožio […]

2 vasario, 2021

Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime. 1. Sprendimas vykdyti brandos […]

Seimo narys Linas Slušnys
29 sausio, 2021

Sausio 28 d. vykusioje nuotolinėje konferencijoje ,,Socialinis ir emocinis ugdymas psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų […]

29 sausio, 2021

Vyriausybės sprendimas didinti norminę studijų kainą tuo pačiu mažinant valstybės finansuojamų studijų skaičių yra socialiai neteisingas, sako opozicinės Seimo Lietuvos […]