Arba nugalės mokslas, arba visa Lietuva taps kurortu?
Pagaliau po beveik 5 metų diskusijų ir darbo Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymosi įstatymas išvydo dienos šviesą. Buvau viena pirmųjų šio įstatymo iniciatorių, kuriančių šį įstatymą ir įtikinėjanti visus skeptikus jo reikalingumu. Kodėl šis įstatymas toks svarbus? Svarbus ne tik kurortams ir kurortinėms teritorijoms, bet ir visai Lietuvai?
Nepaisant to, kad naujai „iškeptas“ įstatymo variantas, pasiekęs finišo tiesiąją, yra „aptrupėjęs“ ir toli gražu nėra idealus, manau, tai labai reikšmingas žingsnis, kuris pakels kurortologiją į naują lygmenį. Pirmiausiai, naujasis įstatymas nustatys vientisą šio sektoriaus reglamentavimą. Dabar vienoje vietoje sukoncentruota viskas, kas svarbiausia – tikslai, uždaviniai, funkcijos, plėtra ir finansavimas. Šis įstatymas numato kurortų ir kurortinių teritorijų unikalios aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių racionalų naudojimą bei išsaugojimą. Iki jo kurortus ir kurortines teritorijas reglamentavo beveik 20 skirtingų teisės aktų.
Esminis pokytis, kuris turėtų keisti Lietuvos kurortų bei kurortinių teritorijų gyvenimą į gerą, yra tai, kad įstatyme atsiranda gydomųjų veiksnių moksliniai tyrimai ir jų sertifikavimas. Turi būti mokslu įrodyta, kad vieni ar kiti natūralūs gamtos veiksniai turi gydomųjų savybių. Tai reikšmingas skirtumas, išskiriantis šias teritorijas iš kitų, kuris suteikia joms papildomų pareigų ir privilegijų. Taip yra ir daugelyje Europos šalių, kuriose teisės aktai suteikia kurorto ar kurortinės teritorijos statusą: Austrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur. Tenka apgailestauti, kad įstatyme nebeliko specialiosios institucijos – Nacionalinio kurortologijos centro, kuris ir turėjo pakelti mūsų kurortus ir kurortines teritorijas į tą kitą, aukštesnį lygmenį, tai yra, moksliniais tyrimais kurortologijos temomis keisti jau pasenusias sanatorinio gydymo metodikas ir panašiai. Tiesa, dabar kurortinių tyrimų vykdymas patikėtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Stebėsim. Vis tik noriu priminti, kad dar 1967-1992 metais Birštone veikė Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija. Ją uždarius, moksliniai tyrimai šioje srityje buvo nutraukti. Todėl tikrai pribloškia kolegos konservatoriaus S. Jovaišos įstatymo pataisa, kad definicija apie gamtinius gydomuosius veiksnius reikalauja tik ištyrimo, bet nereikalauja pripažinimo gydomaisiais. Na, tikiuosi, kad gyvenimas sustatys viską į savo vietas ir čia neišvengiamai atsiras pataisymas. Antraip visa Lietuva virstų kurortu.
Labai svarbų pokytį kurortologijoje turėtų atnešti ir mano pataisa, kuriai pritarė LR Seimo ekonomikos komitetas. Ji apie tai, kad būtų parengtos priemonės ir reikalingi teisės aktai dėl darbdavių socialinių iniciatyvų ir kad jas įgyvendinus būtų neapmokestinamos ūkio subjektų pajamos, skiriamos tų darbdavių darbuotojų sveikatinimui kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Tai pirmas realus žingsnis sveikos gyvensenos link ir praktinis žingsnis lygiuojantis į išsivysčiusias šalis.
Darbai tik prasideda. Vyriausybė ir šešios ministerijos įpareigotos parengti įvairias daugiametes strategijas, planus, metodikas ir tvarkas, kad visa tai, kas numatyta įstatyme, būtų praktiškai įgyvendinta.
Lietuvos kurortuose vykstantis gydymas natūraliais veiksniais vis labiau populiarėja ir yra svarbi sveikatos turizmo sritis, skatinanti ne tik logistikos, ypač oro transporto, spartesnį vystymąsi Lietuvoje, bet ir sveikos gyvensenos, medicinos, turizmo plėtrą plačiąją prasme. Šis įstatymas įpareigos Vyriausybę skirti dar didesnį dėmesį ekologijai, taršos mažinimui, apskritai aplinkosaugai bei sutelks jos nuoseklų požiūrį į šį sektorių.
Už. Nr. AK-01
