Lazdijų rajone įvertinta radioaktyvi tarša
Radiacinės saugos centras pateikė tyrimų rezultatus dėl radioaktyvių medžiagų Lietuvos teritorijoje. 1986 metais įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje turėjo neigiamų pasekmių Lietuvos teritorijos taršai radioaktyviosiomis medžiagomis. Radiologiniams dirvožemio taršos tyrimams atlikti buvo pasirinktos labiausiai užterštos teritorijos Lietuvoje, tarp kurių yra ir Lazdijų rajono savivaldybės teritorija. Įgyvendinant „Lietuvos teritorijos liekamosios taršos po avarijos Černobylio AE įvertinimo programą 2012 – 2014 m.“ Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje buvo atlikti dozės galios matavimai ir paimti dirvožemio mėginiai radiologiniams tyrimams.
2014 metais atlikti tyrimai nustatytė rodono tūrio aktyvumą grunte. Europos Tarybos direktyva 96/29/Euratom, Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ reglamentuoja, kad gyventojų apšvita turi būti vertinama nuolat visų galimų apšvitos šaltinių.
Programos įgyvendinimo metais atlikti detalūs tyrimai, kuriais nustatytas didžiausias 137Cs radionuklido kiekis viršutiniame 5 cm dirvožemio sluoksnyje, kuris neviršijo leistinos normos. Didžiausi kiekiai aptikti viršutiniuose miško paklotės sluoksniuose, kadangi miško paklotė yra nejudinama. Be to 137Cs per šaknų sistemą patenka į augalus ir kaupiasi jų žievėje, dalis lapuose, spygliuose ir smulkiose šakelėse. Keičiantis medžių lapijai dalis grįžta į žemę. Radionuklidų vertikalųjį pasiskirstymą dirvožemyje lemia jo struktūra ir jame esančios mineralinės medžiagos. Remiantis gautais gama spektrometriniais radionuklidų aktyvumo dirvožemio mėginiuose tyrimų rezultatais, buvo įvertinta gyventojų išorinė apšvita, sąlygota tiek dirbtinės kilmės, tiek ir gamtinės kilmės radionuklidų.
Tyrimai parodė, kad 137Cs iškritų aktyvumo tankis dabartiniu metu yra žymiai mažesnis. Tai rodo, kad aplinka valosi nuo užterštumo, tačiau užterštumas per tris dešimtmečius tėra sumažėjąs iki poros kartų.
