23 sausio, 2026

M. K. Čiurlionio metai Lenkijoje: nuo plataus kultūrinio dialogo iki memorialinio įamžinimo Markose

2025-ieji Lenkijoje tapo išskirtiniais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais – menininko 150-osioms gimimo metinėms skirtas platus kultūrinių iniciatyvų ciklas ne tik priminė jo kūrybinį palikimą, bet ir dar kartą atskleidė gilius, istoriškai susiformavusius M.K Čiurlionio ryšius su Lenkija. Varšuvoje jis praleido daugiau nei dešimt brandžių gyvenimo metų, baigė muzikos ir dailės studijas, o netoli Lenkijos sostinės esančiame Markų mieste prabėgo paskutiniai jo gyvenimo mėnesiai. Sausio 24 d. čia įvyks naujo M. K. Čiurlioniui skirto memorialinio objekto inauguracija. 

Memorialinė kompozicija įrengta netoli istorinės vietos – Raudonojo dvaro, kuriame 1910–1911 m. veikė daktaro Władysławo Olechnowicziaus privati ligoninė, kurioje Čiurlionis gydėsi ir mirė. Šis pastatas iki šiol laikomas viena svarbiausių menininko atminties vietų Lenkijoje.

Memorialinę kompoziciją sudaro tautodailininko Antano Vaškio sukurti stogastulpis ir koplytstulpis bei informacinė lenta su M. K. Čiurlionio citata ir gyvenimo metų įrašu. Meninį sprendinį pasiūlė ir įrengimu rūpinosi Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos kultūros ministerijos. Projekto įgyvendinimą koordinuojant ir derinant sprendinius su vietos institucijomis, svarbų vaidmenį atliko Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje ir Ambasada Lenkijoje.

Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj pabrėžia ilgalaikę jubiliejinių metų misiją: „Šiuos metus matau kaip svarbų slenkstį ir pradžią naujiems ilgalaikiams projektams su Lenkija. Čia gausu M. K. Čiurlionio atminties pėdsakų – mūsų pareiga juos ne tik prisiminti, bet ir aktyviai puoselėti, ieškant šiuolaikiškų, gyvų jo kūrybos aktualizavimo formų. Nuoširdžiai dėkoju Lenkijos kultūros institucijoms ir visiems partneriams, taip pat Lietuvos institucijoms, kurių nuoseklus darbas lėmė tai, kad 2025 metais Čiurlionis dar ryškiau šviečia Lenkijos kultūriniame žemėlapyje. “

Įgyvendinant memorialinį objektą ir visą Čiurlionio metų programą, reikšmingą indėlį įnešė Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Markų miesto savivaldybė, Volomino apskrities administracija, dalyvavę tiek naujojo objekto, tiek kitų Čiurlionio metų renginių įgyvendinime.

Numatoma ir toliau tęsti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidai ir tyrimams – tarp strateginių krypčių svarstomas monografijos apie Čiurlionį leidimas lenkų kalba bei nauji tarpdisciplininiai projektai, stiprinantys menininko vietą abiejų šalių kultūriniame lauke. Sausio 31 d. Lenkijos nacionalinėje filharmonijoje Čiurlionio „Miške“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Intensyvi jubiliejinių metų programa

M. K. Čiurlionio 150-mečio programą Lenkijoje aktyviai įgyvendino abiejų šalių nacionalinės, regioninės ir savivaldybių kultūros institucijos. Per metus surengta beveik 50 įvairaus pobūdžio renginių – nuo koncertų ir parodų iki edukacinių, tarpdisciplininių ir skaitmeninių projektų. Ypatingas dėmesys skirtas muzikiniam palikimui, tačiau ne mažiau svarbi vieta teko ir vizualinei, edukacinei bei šiuolaikinėms Čiurlionio interpretacijoms.

Tarp ryškiausių metų akcentų – Lietuvos kamerinio orkestro koncertas Nacionalinėje filharmonijoje Varšuvoje ir Čiurlionio gimtadienio minėjimas Fryderyko Chopino muzikos universitete – jo Alma mater – su šio universiteto studentų atliekamais kūriniais (abu renginiai buvo muzikos festivalio „Eufonie“ dalimis), Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ koncertai Sudetų filharmonijoje ir istorinėje Vroclavo universiteto auloje Leopoldina, Čiurlionio gimtadienio minėjimas Fryderyko Chopino muzikos universitete – jo alma mater – su šio universiteto studentų atliekamais kūriniais, Lietuvos simfoninio orkestro ir choro „Vilnius“ koncertai Torunėje, taip pat Čiurlionio fotografijų parodos. 

Markų kultūros centras tapo vienu aktyviausių Čiurlionio metų partnerių, įgyvendinęs kūrybinius projektus moksleiviams, virtualios realybės iniciatyvas, sukūręs M. K. Čiurlionio paveikslų interpretacijas skaitmeninėje erdvėje, atkūręs „Rūtos“ draugijos uždangos repliką bei suorganizavęs šiuolaikinių tapybinių interpretacijų konkursą, sulaukusį 150 menininkų darbų.


13 gegužės, 2026

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) prašo teismo palikti galioti prieš kelerius metus priimtą sprendimą nukelti Vilniaus centre […]

5 gegužės, 2026

Sulaukus neformalių Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Turkijos ambasados „paskatinimų“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas panaikino įrašą, skirtą Osmanų imperijoje vykdyto […]

10 balandžio, 2026

Istorikas Saulius Poderis mano, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais. Esą čia […]

2 balandžio, 2026

Jau šį savaitgalį Lietuvos žmonių širdis šildys pavasario šauklys – šv. Velykos. Krikščioniškajam pasauliui svarbi šventė kartu simbolizuoja žmonijos, dvasios […]

J. Basanvučiaus gimtinė / S. Samsono nuotr.
1 balandžio, 2026

Minint 175-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie išskirtinės iniciatyvos „Padovanok vyšnią Jonui Basanavičiui“ – […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
30 kovo, 2026

LPKTB suvažiavimo dalyvius sveikino LR Seimo pirmininkas, tremtinys dr. Juozas Olekas (nuotoliniu būdu), LR Seimo narė  Angelė Jakavonytė, Vilniaus m. […]

27 kovo, 2026

Lietuvos architektų rūmų narių susirinkimo metu buvo pagerbtas architektas, publicistas, nenuilstantis architektūros riteris bei kritikas Audrys Karalius, kuriam po mirties […]

26 kovo, 2026

Istorinius Vilniaus pastatus praeiname kasdien, tačiau istorines detales durų rankenose, langų rėmuose, fasadų ornamentuose pastebime tikrai ne visada, o dar […]

Grupė šv. Mišių dalyvių. Centre – Onuškio klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius ir Signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premijos laureatas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas
24 kovo, 2026

Kovo 11 dieną Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius ir Šėtos Švč. Trejybės klebonas kun. […]

17 kovo, 2026

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 13 gyvojo paveldo reiškinių, puoselėjamų įvairiose šalies bendruomenėse. Tarp jų – ir […]

12 kovo, 2026

Šiandien surengtas dar vienas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienai dedikuoto Vyriausybės kanceliarijos ciklo renginys – įvyko dokumentinio filmo „Balys Gajauskas – […]

11 kovo, 2026

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako – šiuo metu šalis gyvena taip gerai, kaip niekada anksčiau, tad ir norėti […]

8 kovo, 2026

Palangos vasaros skaitykla – vienas unikaliausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų, kasmet tampantis gyva kurorto kultūros erdve. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo […]

Valgykla, 1919-1924 m. Nuotraukos autorius nenustatytas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A014-P109
3 kovo, 2026

Šiauliai niekada nebuvo tik pramonės miestas. Tai miestas, kuris kvepia kava, šviežiomis bandelėmis ir lengvu dūmu nuo šašlykinės anglių. Miestas, […]

Simonas Benjaminovičius su dukra Rachile, apie 1937 m. Palanga
27 vasario, 2026

Palangos žydų bendruomenė dalijasi jaudinančia istorija apie iš šio miesto kilusią žydų šeimą – Benjaminovičius. Tai pasakojimas apie kasdienį gyvenimą […]

Astos Andrulienės nuotr.
21 vasario, 2026

2026 m. vasario 20 d., minint humanisto, švietėjo, kultūros veikėjo, dramaturgo, rašytojo, chorvedžio, publicisto Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) 73-iąsias mirties […]

16 vasario, 2026

Šiuo metu Lietuva yra ant naujo didelio išbandymo slenksčio, sako Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavęs profesorius Vytautas Landsbergis. Jo teigimu, šiuo […]

16 vasario, 2026

Minint 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, jaunimo organizacija „Pro Patria“ pirmadienį Vilniuje, kaip ir kasmet, surengė eiseną su deglais. Eitynių […]

13 vasario, 2026

2026 m. vasario 12 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ atidaryta žinomo Lietuvos dailininko, poeto ir pedagogo Antano Martinaičio (1939–1986) […]

Prof. habil. dr. Domo Kauno monografijos „Mažosios Lietuvos knygų namai“ atrado savo namus.“ / Astos Andrulienės nuotr.
11 vasario, 2026

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga […]

Regionų naujienos