Po audros be elektros dar lieka apie 30 tūkst. klientų: atveriamas valstybės generatorių rezervas
Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios itin stiprios audros elektros tiekimo atkūrimo darbai šalyje tęsiasi. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad elektra jau atkurta beveik 90 proc. klientų, tačiau apie 30 tūkst. jų vis dar laukia tiekimo atkūrimo. Siekiant užtikrinti būtiniausius gyventojų poreikius, atveriamas valstybės rezervo generatorių fondas.
Sprendimas priimtas ESO prašymu, o generatoriai bus naudojami vietovėse, kuriose elektros tinklo remonto darbai dėl sudėtingų pažeidimų dar nėra baigti. Šiuo metu ESO kartu su savivaldybėmis tikslina papildomų generatorių poreikį. Daugiau kaip 300 generatorių jau yra perduoti labiausiai nuo audros nukentėjusioms vietovėms.
„Šiuo metu esame paskutiniame elektros tiekimo atkūrimo etape – didžiajai daliai klientų tiekimą jau esame atstatę, tačiau liko apie 30 tūkst. klientų, kuriems elektros tiekimo atkūrimas užtrunka dėl itin sudėtingų tinklo pažeidimų. Ieškome visų galimų sprendimų, kurie padėtų žmonėms šį laikotarpį išgyventi lengviau“, – teigia ESO vadovas Renaldas Radvila.
Kur elektra dar neatkurta?
Po audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. elektros tinklo pažeidimų. Kai kuriose vietose linijos buvo taip stipriai sugadintos, kad atskirus tinklo ruožus tenka tiesti iš naujo.
Daugiausia klientų, kuriems dar nėra atkurta elektra, šiuo metu yra Utenos regione – apie 14 tūkst. Panevėžio regione jų yra apie 6,7 tūkst., Kauno – 5,7 tūkst., Alytaus – apie 2,4 tūkst.
Pavienių sudėtingų sutrikimų taip pat liko Šiaulių, Vilniaus ir Klaipėdos regionuose.
ESO planuoja, kad visi likę sudėtingiausi sutrikimai Anykščių, Molėtų, Utenos ir Zarasų bei Ukmergės savivaldybėse bus pašalinti iki rugsėjo 3 dienos.
Tuo metu elektros tiekimas jau visiškai atkurtas daugelyje šalies teritorijų, tarp jų Šiaulių, Mažeikių, Akmenės, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Šalčininkų, Klaipėdos, Neringos, Kretingos, Palangos, Rietavo, Skuodo ir Telšių savivaldybėse.
Generatoriai padeda laukti elektros tinklo remonto
Daliai klientų laikinas elektros tiekimas jau užtikrinamas generatoriais. Jie naudojami tol, kol specialistai gali visiškai sutvarkyti pažeistą elektros tinklą.
ESO prašo gyventojų, kuriems elektra neatsirado, nors buvo gauta žinutė apie pašalintą sutrikimą, apie tai papildomai pranešti bendrovei telefonu 1852 arba ESO interneto svetainėje.
Taip gali nutikti tais atvejais, kai vienoje vietoje vienu metu pažeidžiami keli tinklo elementai. Pavyzdžiui, pašalinus 10 kV tinklo gedimą, gali būti nustatomas papildomas pažeidimas žemos įtampos, 0,4 kV, tinkle. Todėl pranešimas apie pašalintą pirminį sutrikimą nebūtinai reiškia, kad konkrečiame objekte elektra jau faktiškai atkurta.
Svarbu ir tai, kad toks papildomas pranešimas nesutrumpina laikotarpio, nuo kurio skaičiuojama kompensacija už elektros tiekimo sutrikimą.
Privatiems ir verslo klientams, kuriems dėl audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklauso teisės aktuose numatyta kompensacija.
Dėl šios kompensacijos klientams kreiptis nereikia. ESO ją apskaičiuos pagal turimus duomenis apie elektros tiekimo nutrūkimo ir atkūrimo laiką bei konkretaus objekto persiuntimo paslaugos mokesčius.
Be to, ESO yra numačiusi supaprastinta tvarka kompensuoti dalį tiesioginių audros nuostolių privatiems klientams, kuriems elektra nebuvo atkurta per 72 valandas. Prašymus bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos.
Supaprastinta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos už sugedusį maistą, laikiną apgyvendinimą, generatoriaus nuomą ar įsigijimą bei kurą generatoriui. Bendra tokios kompensacijos suma vienam klientui gali siekti iki 220 eurų.
Klientai taip pat gali kreiptis dėl žalos atlyginimo įprasta tvarka, jeigu dėl elektros tiekimo sutrikimo buvo sugadinti elektros prietaisai, vaistai ar kitas turtas, arba patirta kitokios tiesioginės žalos.
Audra išryškino elektros tinklo pažeidžiamumą
Naujausia audra dar kartą parodė, kad vienas didžiausių iššūkių elektros tinklui yra oro linijos, ypač miškingose teritorijose. ESO duomenimis, apie 86 proc. elektros tiekimo sutrikimų buvo užfiksuota būtent miškingose vietovėse, kur elektros linijas ir atramas pažeidė virstantys medžiai bei lūžtančios šakos.
Vienas pagrindinių būdų mažinti tokių sutrikimų riziką – oro linijų keitimas požeminiais kabeliais.
ESO valdo apie 135 tūkst. kilometrų elektros tinklo, iš kurių apie 39 proc. sudaro kabelinės linijos. Bendrovė daugiausia dėmesio kabeliavimui skiria labiausiai pažeidžiamose teritorijose, pirmiausia miškuose.
Vien per praėjusius metus miškingose teritorijose buvo sukabeliuota 368 kilometrai oro linijų. Iki 2028 metų planuojama požeminiais kabeliais pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o 2026 metais miškingose teritorijose numatyta pakloti apie 700 kilometrų kabelių.
Po rekordine vadinamos audros tinklo atkūrimas tapo ne tik kasdiene ESO užduotimi, bet ir dar vienu priminimu, kad elektros tinklo atsparumas ekstremaliems orams priklauso ne vien nuo brigadų darbo greičio, bet ir nuo pačios infrastruktūros.
