V. Makūnas ragina išsaugoti mažąsias gimnazijas
Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną moderniausių Baltijos šalyse kordinių automobilių modelių lenktynių trasą, džiaugiasi gerais mokinių pasiekimais, tačiau šio statuso gali netekti.
Neramu mažoms mokykloms
Grėsmė nedidelėms miestelių gimnazijoms iškilo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai parengus įstatymo pataisas, kurios reikalauja, kad gimnazijų klasėse privalo būti ne mažiau kaip 21 mokinys.
Tam tikras demografines duobes patiria ne tik Čekiškės, bet ir Vandžiogalos gimnazija, todėl Kauno rajono meras Valerijus Makūnas susitiko su šių įstaigų vadovais ir tarėsi, kaip spręsti problemą.
Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje mokosi vaikai ne tik iš Kauno rajono, bet ir iš Raseinių, Jurbarko, Kėdainių savivaldybių. Kaimyninėse ugdymo įstaigose taip pat esama nerimo ženklų dėl ateities.
Siūlo du sprendimo būdus
Socialiniuose tinkluose net pradėta dalintis informacija, neva nuo rudens Lietuvoje bus uždarytos 86 mokyklos. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paneigė šiuos teiginius, tvirtindama, kad, atsižvelgiant į demografines tendencijas, ruošiamasi optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą. Pertvarka palies tik tas mokyklas, kuriose moksleivių skaičius sparčiai mažėja, galimai keisis ir jų statusas.
Gimnazijoms, kurios nesurinks ministerijos nustatyto skaičiaus mokinių, galimi du problemos sprendimo būdai: savo klases uždaryti ir atidaryti kitos gimnazijos skyrių, o jei skyrius nebūtų sudarytas, mokinius tektų vežti į kitą gimnaziją.
Kauno rajone tai aktualu tik dviem minėtoms pakraščio gimnazijoms. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas mano, kad jeigu mokyklose neliktų kai kurių klasių, mokinių skaičius dar sparčiau mažėtų, nes tėvai, turintys skirtingo amžiaus vaikų, rinktųsi kitas mokyklas.
Šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laimutė Rutkauskienė pastebėjo, kad įsteigus mokykloje kitos gimnazijos skyrių, bendra veikla ir administravimas dažniausiai suprastėja. Pedagogė tvirtino, kad vežioti moksleivius 15-30 kilometrų į kitas gimnazijas – ne tik neracionalu, bet ir žalinga vaikų sveikatai, nes jiems tenka anksti keltis ir vėlai grįžti.
„Mūsų moksleiviai labai prisirišę prie savo gimnazijos tradicijų, čia jiems viskas sava, todėl, sužinoję apie planuojamą pertvarką, labai nusiminė“, – pastebėjo L. Rutkauskienė.
Ragina pasitikėti savivalda
V. Makūnas įsitikinęs, kad skubota ugdymo įstaigų pertvarka būtų žalinga socialiai jautrioms miestelių ir kaimų bendruomenėms, kuriose dar sparčiau mažėtų gyventojų. Jis siūlo nedidelėms miestelių gimnazijoms nustatyti mažesnį minimalų moksleivių skaičių, pavyzdžiui 15, kartu atidžiai stebėti demografines tendencijas ir tik po to imtis sprendimų.
Meras tvirtino, kad tokia riba leistų savivaldybių vadovams lanksčiau spręsti opią problemą.
„Mes daug investuojame į švietimą, kuriame infrastruktūrą, optimizuojame ugdymo įstaigų tinklą, jautriai vertindami kiekvieną situaciją. Norėtųsi, kad Seimas ir Vyriausybė labiau pasitikėtų savivalda, o priimti sprendimai leistų mokyklų bendruomenėms rugsėjį pasitikti be nerimo“, – kalbėjo meras.
