Vilkaviškio krašte prisimintas Vytautas Mačernis ir poetai žemininkai
Per Lietuvą nuo vasaros pradžios persirito poeto Vytauto Mačernio 100-ojo jubiliejaus metams skirtų renginių banga. Anot literatūrologės Viktorijos Daujotytės (straipsnis „Jauniausias klasikas“), lietuvių literatūroje buvo ir anksti ją apleido nemažas būrys talentingų jaunų rašytojų, bet tik Vytautas Mačernis tegyvenęs dvidešimt trejus metus, yra lietuvių literatūros klasikas, viena iš centrinių figūrų XX amžiaus vidurio literatūros istorijoje.
Į literatūros lobyną įeinantis V. Mačernio vardas Vilkaviškio krašte prisimintas spalio 4-ąją, likus kelioms dienoms iki jo žūties datos sukakties (1944 m. spalio 7 d.). Vilkaviškio viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų klubu, tą dieną pakvietė net į du poezijos ir muzikos renginius iš ciklo „Po ūkanotu nežinios dangum“, skirtu V. Mačernio 100-osioms metinėms.
Viena klausytojų auditorija – Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros ir menų fakulteto studentai – rytmetį praleido Vilkaviškio bibliotekoje. Plačioji visuomenė poezijos ir muzikos dovanų galėjo semtis viešosios bibliotekos filiale – Alvito bibliotekos ir bendruomenės namų pastogėje.
Laisvu laiku tarp susitikimų bibliotekininkai svečius nulydėjo į svarbias bei įdomias Vilkaviškio krašto vietas. Jie pasivaikščiojo Paežerių dvaro parko alėjomis, susipažino su unikalaus Sūduvos krašto dvaro istorija. Alvite grožėjosi tautodailininko Raimundo Blažaičio dekoratyviniais naujausiais dirbiniais – suoliukais, įamžinančiais krašto kūrėjų atminimą. Apsilankė Kiršuose; poetės Salomėjos Nėries tėviškėje maloniai pabendravo su sodyboje gyvenančia S. Nėries marčia Laimute Bučienė. Kelias nuvedė ir į poeto Kazio Bradūno tėviškę, kurią mena tik simboliniai varteliai ir koplytstulpis (sukurti R. Blažaičio). Tačiau šioje laukų erdvėje vieną šios vasaros pavakarę Alvito kultūros darbuotojos Angelės Blažaitienės iniciatyva vietos bendruomenės rate jau buvo minimas V. Mačernis su aktoriaus, bardo Giedriaus Arbačiausko atliekamomis dainomis poeto tekstais.
Spalvingos rudens dienos svečiai: rašytoja, biografinio romano apie V. Mačernį „Dūžtančios formos“ autorė Aldona Ruseckaitė (interviu su rašytoja apie šį romaną spausdintas ir „XXI amžiaus“ nr. 18) pasidalino savo įžvalgomis apie poetą ir jo amžininkus, apie savo tolimesnius tyrinėjimus jo biografijoje; LRT radijo žinių ir laidų vedėjas bei skaitovas Paulius Šironas skaitė žemininkų Kazio Bradūno, Henriko Nagio, Alfonso Nykos-Niliūno, Vytauto Mačernio, Juozo Kėkšto eiles. Aktorė Jūratė Vilūnaitė raiškiai perteikė V. Mačernio kūrybą, deklamuojamiems tekstams įvairiausių atspalvių ir jausmų suteikė fleitininko Andriaus Radziukyno instrumentų garsai.
„Vilkaviškis man vienas iš artimesnių rajonų“, – pirmąjį susitikimą pradėjo rašytoja A. Ruseckaitė, 2020 metais tapusi šio rajono savivaldybės S. Nėries premijos laureate už savo eilėraščių rinkinį „Debesiu“. Rašytoja dalijosi įspūdžiu, kad rugsėjo pabaigoje Žemaitijoje pristatinėdama savo naujausią knygą „Per žarijas“ visur, kur ėjo, jautė V. Mačernio žingsnius. „Visur tas vardas skamba. Pagalvojau, kad atvažiavus pas jus visur arti yra Kazys Bradūnas, jau nekalbu apie Salomėją Nėrį, Juozą Tysliavą, kitus kūrėjus. Bet šiandien kalbame apie poetus žemininkus, ir visur yra Bradūnas: Alvitas–Kiršai–Vilkaviškis. Ir jo žingsniai čia iš tikro jaučiami“, – sakė viešnia, primindama su gausybe renginių ir leidinių 2017 metais paminėtą šio poeto šimtmetį. „Vytautas Mačernis jauniausias iš šios labai talentingos, įspūdingos kartos tuos šimtmečių minėjimus užbaigia. Turėdami galvoje visus penkis žemininkus, drąsiai galime sakyti, kad su Kaziu Bradūnu Mačernis buvo bene artimiausias. Jei kalbėtume apie jūsų Bradūną ir žemaičių Mačernį, tai labai įdomus dalykas (…), galėtų kas nors bakalauro darbą rašyti ir palyginti ankstyvuosius Mačernio kūrinius ir Bradūno pirmąją knygą „Pėdos arimuose“, rastų be galo daug artimų dalykų, tik poezijos forma kitokia. Bet temos: žemė, darbai, tėvai, tėviškė, giminė, gentis, tėvynės saugojimas – yra labai panašu, ir tai vadinasi – toksai kartos įkvėpimas. Kaip yra pasakęs poetas Algimantas Baltakis, mirus jo kurso draugams, kad jie yra pirma karta nuo žagrės, tai ne, ne tai (…). Pirma karta nuo žagrės yra Mačernis, Bradūnas, kiti to laiko poetai, Lietuvos Nepriklausomybėje užaugę, turėję vakarietiškos kultūros profesorius, keliomis kalbomis galėję skaityti užsienio literatūrą. Jų galvos buvo užimtos literatūra. Ir dar ta karta įdomi ir brangintina tuo, kad jie kaimą aukština, gimtoji žemė jiems brangi.“
A. Ruseckaitė akcentavo, kad K. Bradūnas visą gyvenimą širdyje išlaikė draugystę su V. Mačerniu. Šie metai ne tik V. Mačernio šimtmetis, bet ir antologijos „Žemė“ 70-metis. Prie jos atsiradimo labiausiai prisidėjo K. Bradūnas, į tarp penkių poetų įtraukęs ir savo žuvusio draugo V. Mačernio eiles.
