VRK narys Pankauskas nuteistas „čekiukų” byloje
Alytaus apylinkės teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narį ir buvusį Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narį, socdemų atsakingąjį sekretorių ir buvusį Vyriausybės vicekanclerį Justą Pankauską pripažino kaltu dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.
Teismas pirmadienį J. Pankauskui skyrė galutinę subendrintą bausmę – 4 tūkst. eurų baudą. Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejus metus atimta teisė būti išrinktam ir teisė būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.
Kaip pranešė teismas, šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas.
Teismas nustatė, kad tarybos narys suklastojo išlaidų dokumentus ir pasisavino daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.
Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15 d. – 2021 m. gegužės 27 d. eidamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, J. Pankauskas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2021 m. birželio mėnesio sąmoningai suklastojo tarybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, avanso apyskaitas.
Jose jis įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro išlaidas, nurodydamas jas kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Šiuos dokumentus J. Pankauskas pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buhalterijai, siekdamas pagrįsti avansu gautas išmokas, skirtas tarybos nario veiklos išlaidoms padengti. Teismo nustatyta, kad nurodytos išlaidos negalėjo būti atlyginamos, o suklastotos avanso apyskaitos buvo panaudotos išmokoms pagrįsti.
„Tokiais veiksmais J. Pankauskas, piktnaudžiaudamas tarybos nario tarnybine padėtimi, klastodamas ir panaudodamas dokumentus, pasisavino jam patikėtą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos turtą – iš viso 2 516,41 euro“, – paskelbė teismas.
Vertindamas J. Pankausko veiksmus, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiką, kaltinamajam einant svarbias savivaldybės tarybos nario pareigas ir siekiant turtinės naudos sau.
„Piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, J. Pankauskas veikė priešingai savivaldybės interesams, sulaužė tarybos nario priesaiką ir sumenkino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos autoritetą“, – rašoma nuosprendyje.
Teismo vertinimu, šiais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje ir sudarytas įspūdis, kad valstybės tarnautojai bei tarybos nariai gali nevaržomai nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Dėl to Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir valstybei padaryta didelė neturtinė žala.
Teisme J. Pankauskas visiškai pripažino savo kaltę, nurodė atlyginęs visą žalą – grąžinęs visą išmokėtą sumą, dėl kurios kilo abejonių, ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vis dėlto teismas šio prašymo netenkino.
„Įvertinęs kaltinamojo elgesį viso baudžiamojo proceso metu, teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Pankauskas parodymų nedavė, o rašytinius paaiškinimus pateikė jau surinkus jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Net ir tuomet jis savo kaltės nepripažino“, – rašoma nuosprendyje.
Nors teisme J. Pankauskas pripažino kaltę pagal visus kaltinimo punktus ir teigė besigailintis, jo parodymai, teismo vertinimu, nebuvo visiškai atviri.
Teisėjos Ingos Liubinienės vertinimu, kaltinamasis siekė sumenkinti savo atsakomybę, teisindamasis neapsižiūrėjimu, skuba pildant avanso apyskaitas ir kitomis aplinkybėmis.
Teismas padarė išvadą, kad prisipažinimą nulėmė ne nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Todėl kaltės pripažinimas ir deklaruojamas gailestis nebuvo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismo nuosprendis apeliacine tvarka per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Teikė svetimus kvitus
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad LSDP atsakingasis sekretorius į savo ataskaitas pateikdavo ne tik svetimų žmonių kortelėmis apmokėtus kvitus, bet ir partijos banko kreditine kortele atliko mokėjimus už kuro kvitus. 71 kartą buvo atsiskaityta 31 skirtinga banko mokėjimo kortele, iš kurių 5 išduotos juridiniams asmenims: LSDP, logistikos ir kita veikla užsiimančioms bendrovėms.
Teisme prokuroras Darius Valkavičius paskelbė, kad J. Pankauskas į savo ataskaitas įtraukė 2019 m. spalio 15 dieną degalinėje „Neste“ Vilniuje, Subačiaus gatvėje, 15 valandą 14 minučių atspausdintą kvitą už dyzeliną, už kurą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Tačiau, kaip rodo, tarybos nario ataskaitos, po minutės, 15 valandą 15 minučių, jis jau pirko benziną, o už jį jau atsiskaitė mokėjimo kortele.
„Dar už 2 minučių vėl paimtas kvitas dyzelinui, atsiskaityta mokėjimo kortele. Paaiškinkite teismui: per tris minutes paimti kvitai iš automatinės degalinės, koks tikslas buvo paimti tris kvitus?“, – klausė prokuroras.
Kaltinamasis aiškino, kad visų kuro pylimo epizodų nepamena.
Prokuroras abejoja kaltinamojo nuoširdumu
Nors J. Pankauskas teisme teigė nuoširdžiai pripažįstantis kaltę, prokuroras tuo abejojo ir nesutiko, kad teismas buvusį tarybos narį perduotų laiduotojo atsakomybei.
„Jis rinko ir teikė fizinių ir juridinių asmenų kvitus, jis aiškiai suvokė nusikalstamos veikos pobūdį. Nusikaltimas yra tyčinis, dvejus metus taip sistemingai elgėsi ir siekė pasisavinti savivaldybės administracijos turtą. Didelė žala padaryta Lazdijų savivaldybės administracijai, sumenkintas autoritetas, nes visuomenei buvo sudarytas pagrindas manyti, kad tarybos nariai netinkamai naudoja veiklai skirtas lėšas. J. Pankauskas galėjo tikėtis kompensacijos tik su jo pareigine veikla susijusiai veiklai“, – teisme kalbėjo prokuroras.
Kaltintojas nesutiko, kad 43 metų J. Pankauskas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojui tėvui.
„Ar kaltininkas yra tokia nebrandi asmenybė, dar nesusiformavusi? Nėra pagrindo išvadai, kad laidavimu bus pasiekti bausmės tikslai. Nėra galimybės pripažinti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi“, – teigė prokuroras.
Jis priminė, kad per apklausas dar šiemet STT J. Pankauskas nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, iš anksto parengė rašytinius parodymus ir nepageidavo atsakyti į tyrėjų klausimus.
D. Valkavičius kėlė kėlė klausimą, ar J. Pankausko tėvas yra vertas pasitikėjimo, nes jo kvitai pateko į sūnaus ataskaitas ir už juos buvo gautos išmokos. Kęstučio Liudviko Pankausko kortele 2020 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio mėnesiais buvo apmokėtas kuras, vėliau sūnus gavo kompensacijas.
„Laiduotojas visų nusikaltimų padarymo metu buvo šalia, bet nesustabdė nuo nusikaltimų padarymo. Ar bus ateityje daroma įtaka, jei nebuvo daroma praeityje?“, – klausė prokuroras.
Baigiant nagrinėti bylą teisme J. Pankauskas dar kartą pakartojo, kad visiškai pripažįsta kaltę.
„Pats pildžiau ataskaitas ir įtraukiau dokumentus, kurių neturėjau įtraukti, neatsakingas, neteisėtas ir su tarybos nario pareigomis nesusijęs veiksmas. Labai blogai vertinu savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailiuosi. Padarytą žalą atlyginau. Nuo tiesos nesislėpsiu, vien žalos atlyginimas nepašalina, ką padariau. Prisipažinau – vienintelis garbingas kelias pasakyti tiesą ir prisiimti atsakomybę. Patyriau, ką reiškia nuvilti kolegas, kurie manim pasitikėjo. Byla tapo skaudžia pamoka“, – tardamas paskutinįjį žodį teisme kalbėjo LSDP atsakingasis sekretorius.
Jis prašė teismo pasitikėti jo tėvu kaip laiduotoju.
LSDP: nuosprendis dėl Pankausko bus skundžiamas, jis toliau eina savo pareigas partijoje
J. Pankauską pripažinus kaltu dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu, LSDP teigia, kad jis toliau eina savo pareigas politinėje jėgoje.
„Pirmosios instancijos teismo nuosprendis bus skundžiamas apeliacine tvarka, todėl teisminis procesas dar nėra baigtas. J. Pankauskas toliau eina savo pareigas“, – Eltai perduotame komentare nurodo partija.
