Inovacijos Kauno oro uoste: keleivių rankinį bagažą jau tikrina naujausios kartos aviacijos saugumo skeneriai
Aviacijos saugumo patikra Kauno oro uoste keleiviams tapo greitesnė ir patogesnė, nes čia pilnu pajėgumu įdarbinti trys modernūs trimatės kompiuterinės tomografijos principu veikiantys aviacijos saugumo patikros skeneriai. Tai pirmasis oro uostas Baltijos šalyse, kuriame patikros procedūros metu keleiviams jau nebereikia iš rankinio bagažo ištraukti jokių elektronikos prietaisų ir skysčių – nauji įrenginiai bagažo turinį analizuoja trimatėje erdvėje.
Elektronika ir skysčiai liks bagaže
Pirmieji keleiviai naująja įranga Kaune buvo patikrinti dar pernai lapkritį, kai vyko testavimo etapas, visu pajėgumu sistema pradėta naudoti šių metų vasarį, atlikus visus derinimo darbus.
„Nauji technologijų sprendimai Lietuvos oro uostuose visų pirmiausia užtikrina aukštesnį aviacijos saugumo lygį, tačiau lygiagrečiai gerina ir keleivių patirtį. Keleiviams jau nereikia iš savo krepšių, lagaminų ar kuprinių traukti skysčių ir elektronikos prietaisų – viskas gali likti bagažo viduje. Dėl to patikros procesas tampa efektyvesnis, greitesnis ir kokybiškesnis. Be to, sertifikuoti įrenginiai, tikrindami visą bagažą, yra pajėgūs automatiškai atpažinti net ir sprogstamųjų medžiagų daleles“, – sako Vidas Kšanas, Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento vadovas.
Jis priduria, kad kitąmet septyni tokie pat skeneriai pradės veikti ir Vilniaus oro uoste, naujajame išvykimo terminale, kuris bus moderniausias Baltijos šalyse.
Lietuvos oro uostai naujos kartos aviacijos saugumo skenerius įsigijo tarptautinio viešojo pirkimo metu. Jį 2022 m. laimėjo Lenkijos kompanija „Dimark S.A.“. Viso projekto vertė siekia 5,8 mln. eurų (be PVM). Lietuvos oro uostuose diegiami gerai pasaulyje žinomo Vokietijos gamintojo „Smiths Detection“ įrenginiai.
Skysčių apimties bagaže reikalavimas nesikeičia
Pasak V. Kšano, naujovės palengvina ir saugumo patikros inspektorių darbą, nes įrenginių sugeneruotą 3D vaizdą jie gali sukioti savo ekrane įvairiais kampais ir lengvai atpažinti daiktus, sudėtus į rankinį bagažą. Ištraukti nereikia net ir skysčių, svarbu, kad jie būtų tinkamai supakuoti, pagal iki šiol keliamus reikalavimus: rankiniame bagaže gabenami skysčiai turi būti ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose, o bendras skysčių tūris vienam keleiviui negali viršyti 1 litro (1000 ml).
Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento vadovas atkreipia dėmesį, kad kol kas oro uostai Europoje ir pasaulyje dėl skysčių gabenimo rankiniame bagaže taiko skirtingas praktikas. Tačiau ekspertas tikisi, kad plati tarptautinė oro uostų diskusija virs bendrais sprendimais ir visam aviacijos sektoriui vienodomis taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis bus galima keisti dabar galiojančią tvarką ir pilnai išnaudoti šiuolaikinių saugumo technologijų privalumus.
„Kol kas ne visi Europos oro uostai turi tokio aukšto lygio patikros sistemas su naujausios kartos skeneriais arba juos turi, tačiau kol kas taip pat taiko iki šiol aktualius skysčių apimties reikalavimus“, – paaiškina V. Kšanas.
Lietuvos oro uostai laikosi pozicijos nekeisti taisyklių tol, kol ši naujos kartos skenerių technologija bus plačiau naudojama kituose Europos oro uostuose ir keleiviams bus mažesnė rizika patirti nepatogumų dėl to, kad skiriasi technologinės patikros galimybės, reikalavimai skirtinguose oro uostuose.
Dabar galiojančios lėktuvų keleivių ir jų rankinio bagažo patikros taisyklės Europos Sąjungoje įsigaliojo 2006 m., kai ES nusprendė imtis griežtesnių priemonių siekdama apsaugoti keleivius nuo skystųjų sprogmenų grėsmės. Tuomet įvesta ir skysčių pakavimo tvarka, kai rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius kiekius skysčių.
