31 kovo, 2022

Įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio teatre laureatams įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

2022 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas. Laureatus pristatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Albinas Keleris ir Eleonora Koriznaitė.

2022 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė):

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

Leonas Jankauskas

„Partizanų rėmėjos vaikas, Rokiškio skyriaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas, vaizdo kamera fiksavęs atkuriamos nepriklausomybės akimirkas Rokiškio krašte, visą sukauptą Sąjūdžio archyvą perdavęs Rokiškio krašto muziejui, organizacijos „Istorinė atmintis“ įkūrėjas, sutelkęs rokiškėnus paminklais įamžinti Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Jis tikras sąjūdininkas, nuolat vedąs kitus į dvasinį ir istorinį Atgimimą“.

Leonas Milčius

„Nepriklausomybės akto signataras, poetas, inžinierius, trijų išradimų, dešimčių mokslinių ir kelių šimtų publicistinių straipsnių autorius, aktyvus Raudondvario kaimo bendruomenės, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos ir menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ garbės narys. Signataras mielai rengia ne tik kūrybos vakarus, dalijasi prisiminimais, bet yra tapęs tikru Raudondvario metraštininku – raštu ir fotoaparatu fiksuoja miestelio gyvenimą nuo Sąjūdžio iki šių dienų. Jis – Raudondvario Sąjūdžio organizatorius ir Sąjūdžio ąžuolyno puoselėtojas“.

Vaclovas Vingras

„Inžinierius, ilgametis Šiaulių inžinierių namų vadovas, aktyvus visuomenininkas: paminklo Stasiui Šalkauskiui pastatymo iniciatorius, įkūręs Šiauliuose UNESCO klubą, Šiaulių bendruomenės namus, Maltos ordino pagalbos tarnybos Šiaulių grupės vadovas, Šiaulių universiteto tarybos, Trečiojo amžiaus universiteto rektorato, Lietuvių kalbos draugijos narys. Technokratas, visą gyvenimą rūpinęsis, kad kultūros Šiauliuose būtų kuo daugiau“.

Vytautas Martinkus

„Daugiašakė asmenybė: rašytojas, pedagogas, mokslininkas, pilietinių iniciatyvų sumanytojas ir vykdytojas. Tai mūsų laikų literatūros klasikas, ilga jo parašytų knygų lentyna atskleidžia vieną svarbiausių temų – TIESOS ir ESMĖS paieškas. Tiesa ir esmė ne tik knygose, bet ir gyvenime: jis ir Lietuvos meno asociacijos kūrėjas, ir autorinių teisių įstatymo kūrėjas, ir ekspertas, ir redaktorius, ir dėstytojas. Idealistas, tiesos karys, daug gero nuveikęs Lietuvos kūrėjų bendruomenei“.

už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Akmenės rajono moterų klubas „Akmenietė“

„Jau daugiau nei dešimt metų skleidžiantis pagalbos, paramos, meilės artimam dvasią. Dvidešimt dvi gražios, kilnios širdies Akmenės moterys rengia labdaros vakarus, spektaklius ir šventes vaikams, pačios padeda ligoniams ir telkia miesto bendruomenę geriems darbams. „Kai pasaulis jums sakys, kad jūsų jautrumas ir empatija yra jūsų silpnybė, netikėkite. Tai super galia“, – teigia akmenietės. Pozityvios, pilietiškos, plačiai atvėrusios savo dosnią širdį silpnesniajam“.

Jolanta Pupkienė

„Troškūnų miestelio siela, kurianti ypatingą miestelio kultūrinę ir kūrybinę aurą, ypač aplink save telkianti jaunimą. Jau dvidešimt metų vadovauja vaikų ir jaunimo teatro studijai „Mes“, kuri vaidina, gastroliuoja, dalyvauja ir laimi šalies bei tarptautiniuose konkursuose, kasmet rengia kūrybinę stovyklą „Troškimai“, pritraukia į Anykščių kraštą folk-virusą, moko vaikus teatrauti, o suaugusius kūrybiškai bendrauti. J. Pupkienė – mažo miestelio didelė siela“.

Juozapas Romas Liekis            

„Fotografas, senos technikos ir skraidyklių mėgėjas, muziejininkas pagal pašaukimą, savo sodyboje įkūręs įspūdingą technikos ir etnografijos muziejų – amatų centrą. Čia ponas Juozapas ne tik kaupia, pats restauruoja senas mašinas, variklius, bet ir priima lankytojus, veda įtaigias edukacijas. Negana to, per kelias dešimtis metų sukauptą senosios technikos ir etnografijos kolekciją jis padovanojo Kauno rajono muziejui. J. R. Liekio sodyba ir toliau lieka atvira senovės mylėtojams, amatininkams, smalsiam jaunimui. Tai savo darbo valandų ir žmonėms atiduotų išteklių neskaičiuojantis dosnus muziejininkas“.

Zita Rimkuvienė

„Per gyvenimą einanti šokio žingsniu ir paskui save vedanti tūkstančius liaudies šokį pamilusių jaunųjų panevėžiečių. Profesionali choreografė, dainų švenčių baletmeisterė, jau daugiau nei 40 metų vadovaujanti „Grandinėlei“, „Linui“, „Miestelėnams“ ir kitiems šokių kolektyvams, įsteigusi ir kasmet rengianti penkis liaudies šokių festivalius. Z. Rimkuvienė rūpinasi ne tik Panevėžio ir Lietuvos jaunaisiais šokėjais, bet ir padeda rengti dainų ir šokių šventes užsienio lietuvių bendruomenėms Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Argentinoje.  Liaudies šokis jai pats tinkamiausias būdas ugdyti vaikus tautiškumo ir patriotizmo dvasia. Ji – Panevėžio ir visos Lietuvos tautinio šokio Mokytoja“.

už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Violeta Schuetz

„Iš užsienio grįžusi į gimtuosius Smalininkus ėmėsi juos puošti ir gražinti: įsteigė Violetos galeriją miestelio bendruomenei, sukūrė panemuniečiams būdingus gėlynus-valtis, kviečia bendruomenę atviriems širdingiems pokalbiams apie dramatišką krašto istoriją, čia gyvenusių žmonių likimus, fotografuoja, organizuoja parodas, susitikimus su menininkais, populiarina Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą Vokietijoje. Visa tai ponia Violeta daro savo laiko ir lėšų ištekliais. V. Schuetz – kukli ir nepastebima, bet savo darbais keičianti Smalininkų veidą“.

Sondra Simanaitienė

„Prozininkė, kurios veikla neapsiriboja vien rašymu, literatūros renginiais. Sondra bemaž pats aktyviausias kultūros žmogus Klaipėdoje. Ją sutiksi ir kūrybinio rašymo studijoje, ir savanoriaujant „Šeimų universitete“, ir organizuojančią parodas, performansus, rengiančią tarptautinius akvarelės plenerus, šokio, teatro ir dainuojamosios poezijos festivalius, sudarančią leidinius, rašančią įspūdingus scenarijus ne tik teatrui, bet ir tokiems renginiams kaip „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė“ ar „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė“. Ji tokia kūrybinga, tiek daug aprėpianti, taip visur suspėjanti, kad ir kitus traukia savanoriškai prisidėti prie kultūros plėtojimo Klaipėdoje“.

Andrius Šašys

„Renginių, ekskursijų, ąžuolų sodinimo ir gerbūvio tvarkymo talkų, pėsčiųjų žygių, varžybų organizatorius. Sutelkęs net savanoriškas ugniagesių pajėgas. Visos savanoriškos veiklos gražinant ir garsinant Viešvilę siejamos su Andriumi. Tvarkydamas senąsias liuteronų kapines, kartu su  Jurbarko krašto ir jaunimu iš Vokietijos jis saugo gyvą Mažosios Lietuvos atmintį, teatralizuotais vaidinimais atkuria jos istoriją. „Valstybė – tai mes. Mes ją kuriame ir galime padaryti, kad joje būtų gera gyventi“, – sako Andrius, pilietiškas ir aktyvus gamtosaugininkas iš Viešvilės“.

Jūratė Caspersen

„Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja, ilgametė šios bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė, Lietuvos universitetų Moterų asociacijos garbės narė, lietuvybės puoselėtoja ir skleidėja Fribūre (Šveicarija). Šveicarijos-Baltijos šalių (Pagalbos) komiteto narė, nuolat teikianti paramą Pagėgių kraštui. J. Caspersen asmeninio fondo lėšomis kasmet skiriama piniginė premija „Pagėgių krašto garsintojui“ ir  apdovanojimas moksleiviams „Jaunoji viltis“. Ji ir lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje kuratorė, ir stipendijos už gimnazijos vardo garsinimą bei aktyvią visuomeninę veiklą steigėja. J. Caspersen yra tas žmogus, kuris šiandien pasauliui bene aktyviausiai pristato lietuvių kalbą, žymių Lietuvos kultūros istorijos kūrėjų nuopelnus. Ji – kultūrinių tiltų tarp pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių statytoja“.

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Jonas Kiriliauskas

„Kraštotyrininkas, rašytojas, istorijos tyrinėtojas, gidas, žygeivis. Jono iniciatyva atminimo ženklais įamžintos istorinės Kuršėnų krašto datos, įvykiai, žmonės. Daugiau nei dešimtyje knygų ir gausybėje straipsnių jis nuolat primena, kokia įdomi ir vertinga yra savo žemės istorinė atmintis. Kai sužinai krašto savanorių, šaulių, ugniagesių ar smagias Kuršėnų vyniotinio  istorijas, imi ir patiki, kad visi keliai veda į Kuršėnus. J. Kiriliauskas – Šiaulių krašto istorinį palikimą įprasminantis knygomis ir darbais“.

Kėdainių kino studija „Mėgėjas“

„Gydytojo Vitolio Laumakio ir inžinieriaus Adolfo Morėno vadovaujamoje studijoje sukurtas net 61 filmas. Tai unikalus XX a. antrosios pusės Kėdainių krašto istorijos ir ikonografijos šaltinis. Šioje studijoje 1963–2004 metais sukurtų mėgėjų kino filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu pãveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai – filmai apie visų mūsų gyvenimą sovietmetyje ir Atgimimo pradžioje. Visa kolekcija padovanota Lietuvos nacionalinei bibliotekai, suskaitmeninta ir yra prieinama visiems. Kėdainių kino studija „Mėgėjas“ reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mėgėjiško kino istorijos kūrimo“.

Kazys Misius

„Unikali asmenybė, tikras Švietimo epochos žmogus, enciklopedistas. Inžinierius pagal išsilavinimą, bet kultūros paveldo tyrinėtojas pagal pašaukimą. Rinkdamas medžiagą apie miestus ir miestelius, jis dviračiu ir pėsčiomis apkeliavo visą Lietuvą. Už kraštotyrinę veiklą sovietmečiu buvo sekamas, tardomas, tačiau užsispyrusiai ir nuosekliai net 50 metų dirbo archyvuose, sukaupė unikalią medžiagą, tapo profesionaliu kultūros istorijos tyrėju. Septynių monografijų, enciklopedijų bendraautorius, leidinių sudarytojas ir redaktorius, Šilalės krašto kultūros paveldo populiarintojas, už darbus įvertintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tai daukantiškų tradicijų tęsėjas“.

Juozas Pabrėža

„Dialektologas, vienas iš žemaitiškosios leidybos pradininkų, kartu su profesoriumi Aleksu Girdeniu sunorminęs žemaičių kalbos rašybą. Monografijoje „Žemaičių kalba ir rašyba“ įrodęs, kad žemaičių kalba yra atskira, gyva, viena iš baltų kalbų, kaip lietuvių ir latvių kalbos. Profesorius svariais mokslo darbais prisideda prie Lietuvos valstybės tautinės tapatybės išsaugojimo ir žemaitiško identiteto stiprinimo. J. Pabrėža – žemaičių kalbos riteris“.


28 birželio, 2022

Šią savaitę Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aklųjų biblioteka ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius pasirašo svarbią bendradarbiavimo sutartį, kuri suteiks […]

24 birželio, 2022

Kasmet vyksta renginiai, kuriuose pagerbiami nekaltai sovietų kalinti ir žiauriai nukankinti 1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
24 birželio, 2022

2022 m. birželio 23 d. Šiaulių miesto erdvės prisipildė smalsių šiauliečių, panorusių sudalyvauti Šiaulių kultūros centro organizuotose „Aktyviose Joninėse mieste“. Šiauliečiai […]

21 birželio, 2022

Birželio 17-19 dienomis vyko Plungės miesto šventė. Šiomis dienomis Plungės kultūros centras plungiškiams ir miesto svečiams dovanojo šiuolaikinių scenos menų […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
21 birželio, 2022

Birželio 18 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) virė darbas: lankytojus senųjų amatų ir kasdieninių […]

Vitalijos Pankienės nuotr.
20 birželio, 2022

„Nusišypsok ir būsi gražus“ – toks alytiškio dailininko Arūno Vaitkaus raginimas nuskambėjo Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Gal nuskambėjo kiek nerimtai, […]

Lietuvoje paskutiniu skambučiu užbaigta taksofonų era / J. Auškelio nuotr.
20 birželio, 2022

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena […]

20 birželio, 2022

„Europos archeologijos dienos 2022“ – tai tarptautinė iniciatyva, kviečianti įgyvendinti archeologijos paveldo pažinimui ir populiarinimui skirtas veiklas, inovatyviai ir originaliai […]

Kostas Poškus / Agnės Grigaliūnės nuotr.
20 birželio, 2022

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje dailininkas Kostas Poškus atvėrė parodą „Katinas ant stogo“ – alytietiškas impresijas vaizdu ir žodžiais. Kaip […]

Parodos atidaryme
18 birželio, 2022

2022 m. birželio 15-ąją, Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje atidaryta Čikagoje (JAV) gyvenančio lietuvių […]

18 birželio, 2022

Birželio 17-ąją iškilmingu Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžiu pradėti renginiai, skirti jubiliejinei 230 metų sukakčiai, kai Plungės miestui buvo suteiktos […]

Ieva Dumbrytė / Daumanto Švaglio nuotr.
17 birželio, 2022

Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Ievai Dumbrytei. Kūrėja įvertinta […]

Prie paminklo Antanui Algimantui Balčiūnui kalba Ramygalos klebonas kun. Alfredas Puško / Broniaus Vertelkos nuotr.
17 birželio, 2022

Šalia Juodos ir Aptekos upių santakos bei didingos vandens užtvankos išsistačiusiuose Jotainiuose birželio 11-ąją vyko tradicinė Panevėžio krašto amatininkų šventė […]

Tarp sveikintojų – ir trys Viktorai Rudžianskai: tėtis, brolis, sūnėnas
16 birželio, 2022

…Saulas diementas vėl sužibo Juknėnuose. Birželio 12-ąją į Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinę-literatūrinę sodybą Utenos rajone sugrįžo tarptautinė poezijos šventė […]

Smagus šeimadienis parke
16 birželio, 2022

Vasarai prasidėjus Varėnos viešoji biblioteka ne kartą kvietė vaikus gilesniam vaikų poeto Martyno Vainilaičio kūrybos ir aplinkos, tapusios poeto įkvėpimo […]

G. Mičiūnienės nuotr.
15 birželio, 2022

Utenos kraštotyros muziejus gali didžiuotis turėdamas puikią A. ir M. Miškinių literatūrinę–etnografinę sodybą Juknėnuose. Besibaigiant mokslo metams, du kartus į […]

13 birželio, 2022

Birželio 11-12 dienomis, Klaipėdoje, Vasaros estradoje, vyko Lietuvos vakarų krašto Dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių 95-mečiui ir […]

Varžybos prie Žemosios Panemunės dvaro
13 birželio, 2022

Birželio 12 dieną Žemosios Panemunės dvare įvyko antrasis šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ etapas. Žemosios Panemunės dvaras – vieta, kur […]

13 birželio, 2022

Tarptautinėje konkursinėje parodoje „Skudurinė Onutė laiko kaitoje“ dalyvavo 42 autoriai: iš Alytaus, Kauno, Kuršėnų, Mažeikių, Prienų, Rietavo, Šiauliai, Telšių, Ukmergės, […]

Ričardas Šileika ir Nijolė Trinkūnienė rezidencijoje Po Ignalinos dangumi. Vlado Braziūno nuotr.
13 birželio, 2022

Birželio 15 dieną Ignalinoje susitiks grupė menininkų iš visos Lietuvos. Viešoji įstaiga MENO BANGOS pradeda rezidenciją ,,Ignalinos gelmės“, iš dalies […]