Kaip pasirinkti darbo pirštines pagal atliekamą darbą?
Darbo pirštinės turi apsaugoti nuo konkretaus pavojaus ir kartu leisti saugiai atlikti užduotį. Storiausia pora ne visada yra geriausia: ji gali trukdyti suimti smulkias detales, o plona pirštinė, patogi surinkimui, neapsaugos nuo aštraus krašto ar cheminių medžiagų. Todėl pasirinkimą verta pradėti ne nuo kainos ar medžiagos pavadinimo, bet nuo klausimo, su kuo rankos liesis darbo metu.
Pirmiausia įvardykite tikrąją darbo riziką
Įvertinkite ne tik pagrindinę užduotį, bet ir aplinką. Ar paviršiai sausi, šlapi, tepaluoti? Ar yra atplaišų, aštrių briaunų, karščio, šalčio, vibracijos arba elektros pavojus? Taip pat svarbu kontakto trukmė. Trumpam pernešti sausą ruošinį ir visą pamainą dirbti su alyvuotomis detalėmis yra skirtingos sąlygos, nors abiem atvejais darbuotojas laiko daiktus rankomis.
Apsauginės pirštinės turėtų būti pažymėtos jų paskirtį atitinkančiais standartais ir konkrečiais bandymų rezultatais. Pavyzdžiui, EN 388 žymėjimas taikomas mechaniniams pavojams, EN 407 – šiluminiams, EN 511 – šalčiui, o EN ISO 374 – pavojingoms cheminėms medžiagoms ir mikroorganizmams. Vien standarto numerio neužtenka: reikia vertinti nurodytą apsaugos lygį ir gamintojo informaciją apie konkretų modelį.
Todėl darbo pirštinės skirtingiems darbams turi būti parenkamos pagal pavojų, darbo aplinką ir reikalingą rankų judrumą. „Saugima“ internetinėje parduotuvėje galite rasti odines, aplietas, megztas, gumines, vienkartines, dielektrines ir žieminės pirštinės.
Odinės pirštinės tinka šiurkštiems paviršiams ir sunkiems darbams
Oda dažnai pasirenkama statybose, sandėliuose, ūkyje ar tvarkant medieną, kai svarbus atsparumas trinčiai ir patvarus delno paviršius. Lygios odos pirštinės paprastai būna lankstesnės, o verstos odos paviršius naudingas dirbant su šiurkščiais ruošiniais. Suvirinimui reikia ne bet kurios odinės poros, o tam skirtų pirštinių su tinkamu rankogaliu ir patvirtinta apsauga nuo karščio bei purslų.
Odinė pirštinė nėra universalus sprendimas darbui su skysčiais ar chemikalais. Sušlapusi oda gali sukietėti, o apsaugą nuo konkrečios medžiagos patvirtina ne natūrali kilmė, bet gaminio bandymai ir ženklinimas.
Aplieto delno medžiagą derinkite prie paviršiaus
Poliuretanu aplietos pirštinės yra plonos, todėl tinka sausiems surinkimo, pakavimo ir kitiems darbams, kuriuose reikia pirštų jautrumo. Nitrilo danga dažniau pasirenkama dirbant su tepaluotomis detalėmis ar abrazyvesniais paviršiais, o tekstūruotas lateksas gali pagerinti sukibimą su šiurkščiais ir drėgnais daiktais. Vis dėlto dangos pavadinimas nepasako visko: sukibimą keičia jos faktūra, storis ir tai, ar aplietas tik delnas, ar didesnė pirštinės dalis.
Specialią apsaugą patvirtina paskirtis ir ženklinimas
Nuo pjovimo apsaugančių pirštinių nereikėtų rinktis vien pagal storį. Jų atsparumas nurodomas bandymų žymėjime, todėl darbui su skarda, stiklu ar aštriomis briaunomis reikia konkrečiam pavojui tinkamo lygio. Žieminės pirštinės turi ne tik šildyti, bet ir išlaikyti saugų sukibimą; drėgnoje aplinkoje svarbi ir apsauga nuo vandens. Darbui su cheminėmis medžiagomis būtina tikrinti, ar konkretus modelis atsparus būtent naudojamai medžiagai ir numatytai kontakto trukmei. Įprasta nitrilu aplieta darbo pirštinė savaime nėra cheminių pirštinių pakaitalas.
Dydis lemia ne tik patogumą
Per maža pirštinė tempia medžiagą, greičiau vargina ranką ir riboja pirštų judesius. Per didelė susiraukšlėja delne, slysta nuo rankos ir apsunkina tikslų įrankio valdymą. Tinkamas dydis priglunda, tačiau leidžia laisvai sulenkti pirštus, suimti darbo priemonę ir nevaržo riešo. Jei pirštinės bus dėvimos ilgai, verta įvertinti ir oro pralaidumą, pamušalą bei rankogalio konstrukciją.
Galutinis pasirinkimas turėtų atsakyti į penkis klausimus: nuo ko pirštinė saugo, su kokiu paviršiumi ji liesis, kiek laiko bus dėvima, kiek tikslumo reikia ir ar dydis tinka konkrečiam žmogui. Tokia seka padeda atsisakyti universalaus „viena pora viskam“ principo ir kiekvienai užduočiai parinkti apsaugą, kuri netrukdo dirbti.
