Kaip veikia atliekų surinkimo aikštelės ir kas laukia tų daiktų, kuriuos išmetame?

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių lyderiaujame pagal plastikinių butelių, aliuminio skardinių ir stiklinių butelių perdirbimo rodiklius. Taip pat džiaugiamės švariomis šalikelėmis ir miestų gatvėmis. Tačiau už tai atsakingi ne tik sąmoningi piliečiai, bet ir ne vienas atliekų tvarkymo centras, puikiai dirbančios atliekų surinkimo aikštelės bei ten plušantys specialistai. Toli gražu ne visi žino, kas vyksta su jų šiukšlėmis po to, kai jas išmeta. Tačiau tai – tikrai įdomu bei aktualu, nes pasirodo, kad jos gali būti ir antrinės žaliavos, ir tapti naudingomis.

Viskas prasideda nuo atliekų klasifikavimo

Tai, koks kelias laukia atliekų, labai priklauso nuo jų tipo. Būtent dėl to, tiek teisės aktuose, tiek AAA (Aplinkos apsaugos agentūros) vedamoje statistikoje egzistuoja atliekų klasifikacijos. Tam tikras atliekas galima perdirbti ir grąžinti į rinką. Kitos, gi, gali būti panaudojamos kaip kuras ar žaliava, o trečios turi būti saugiai bei specifiškai nukenksminamos ar sunaikinamos, o gal net išvežamos utilizuoti svetur. Statistika mūsų šalyje tokia:

• Didžiausia atliekų dalis yra eksportuojama. Šioje kategorijoje daugiausiai yra juodųjų metalų atliekos (AAA, 2021 m.);
• Apie 6 % atliekų pašalinama sąvartynuose. Didžiausią dalį tarp jų sudaro įvairios mineralinės atliekos (AAA, 2021 m.). Pagal Lietuvos įsipareigojimą, šis skaičius iki 2030 m. turi nukristi iki 5 %;
• Apie 48 % susidariusių komunalinių atliekų yra perdirbamos (OSP, 2022 m.). Pagal Lietuvos įsipareigojimą ES, šis skaičius iki 2035 m. turi būti ne mažesnis nei 65 %.
• Didžiausią dalį Lietuvoje surenkamų atliekų sudaro buitinės ir panašios atliekos – apie 750 tūkst. tonų per metus (OSP, 2023 m.).

Daugumos įprastų atliekų surinkimas bei tvarkymas yra labai efektyvus, standartizuotas ir reglamentuotas procesas. Dėl to, įprastos atliekos nekelia surinkėjams ar tvarkytojams tokio didelio rūpesčio, kaip pavojingosios. Pagal ES teisę, tokių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra itin griežtas, tad jos gali nueiti ilgą kelią iki kol pasieks galutinį tikslą.

Šiukšlių kelias iki atliekų surinkimo aikštelės, sąvartyno ar tvarkymo centro

Viskas prasideda nuo vartojimo. Po to, kai produktas, daiktas ar įrankis yra panaudojamas, susidaro atliekos. Jas išmetame. Žmonės gali savo atliekas rūšiuoti bei išmesti į konteinerius. Iš ten viskas dar keliauja į rūšiavimo centrą, o iš jo – į perdirbimo įmones, sąvartynus arba į jėgaines (dažniausiai kogeneracines), kur yra panaudojamos energijos ir šilumos gavimui.

Panašiai veikia ir atliekų surinkimo aikštelės. Jose atliekamas tas pats rūšiavimas į konteinerius. Užpildžius juos, atliekos perduodamos skirtingas jų rūšis tvarkančioms įmonėms. Ten atliekos gali būti presuojamos bei paruošiamos eksportui arba perdirbamos Lietuvoje. Į užsienį daugiausiai eksportuojama metalo ir tekstilės atliekų, o štai Lietuvoje efektyviai perdirbamos stiklo duženos, popieriaus atliekos bei daug elektronikos. Tuo rūpinasi ne tas pats atliekų tvarkymo centras, bet konkretūs pramonininkai, kurie suinteresuoti perdirbti žaliavas ir gaminti savo produkciją. Nuo to – tik geriau mums.

O jei tai pavojingos atliekos?

Visoje Lietuvoje veikiančios ir konkrečiame regione esančios, kaip kad Kauno RATC atliekų surinkimo aikštelės iš gyventojų priima ir pavojingas atliekas. Europos Sąjungoje, namų ūkių indėlis į bendrą pavojingų atliekų statistiką yra gana mažas, vos 4-5 %. Didžiausią dalį generuoja pramonė ir verslas.

Pavojingų atliekų tvarkymas taip pat gali jas nuvesti keliais skirtingais keliais: link perdirbimo, link sudeginimo su energijos išgavimu arba link utilizavimo kitais būdais (deginant be energijos išgavimo, kaupimo pavojingų atliekų sąvartynuose arba kitų metodų). ES labai skatina pramonę orientuotis į perdirbimą arba efektyvų išteklių naudojimą, kad susidarytų kuo mažiau atliekų. Pakartotinis likučių panaudojimas – perdirbimas ar sudeginimas atgaunant energiją – vis dažniau įgyvendinami sprendimai. Apdorojimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į atliekų klasę, apdorojimo infrastruktūros prieinamumą, taip pat į ekonominę naudą.

Svarbu žinoti, kad pavojingų atliekų surinkimas neapriboja utilizavimo galimybių. Tokios atliekos gali būti apdorojamos kilmės šalyje, siunčiamos į kitą valstybę narę arba išvežamos už ES ribų.

Tad štai, kaip veikia didesnių ir pavojingų atliekų surinkimas, kuriuo rūpinasi atliekų tvarkymo centras.