Kaunietės fotomenininkės atvirlaiškių paroda Dusetų bibliotekoje

„Imdama gležną žiedelį, atsargiai merkiu į vandenį, šalia atsargiai dedu antrą, trečią, kloju kaspinėlį… Čia įvyksta stebuklas – akimirka tampa amžinybe. Noriu, kad mano nuotraukos alsuotų harmonija, švelnumu, nesumeluotais jausmais“, – patikina kaunietė fotomenininkė Sonata Žemugulienė, džiaugdamasi pirmąja atvirlaiškių paroda, eksponuojama Dusetų K. Būgos bibliotekoje (Zarasų raj.).

Kiek ji save prisimena, visada labai mėgo gamtą, ypatingai gėles… Baigė  pedagogikos studijas, nes visada manė, kad vaikai – pačios gražiausios mūsų auginamos gėlės, žydinčios ypatinga meile, džiugesiu, o kartu ir atskleidžiančios šeimos grožį, santykių tvirtumą.

Susidomėjusi fotografija, greit atrado savo sielai artimą natiurmorto žanrą: jis pabrėžia vientisumą, bet kartu ir išryškina detales. „Viskas, kas pasaulyje maža, yra gražu!“, – nuo tada, kai išgirdo šį teiginį, smulkūs dalykai ir visas macro pasaulis Sonatai tapo nepaprastai įdomus. Ypač ji susižavėjo augalų portretais.

Nors Sonatos nuotraukose žydi įvairiausios gėlės: jurginai, astrai, aguonos, saulėgrąžos, lelijos, kardeliai, ramunės, lubinai, mieliausias jos užsiėmimas – kurti smulkių žiedelių kompozicijas. „Neužmirštuolės – mylimiausios mano gėlės – jų gležnumas ir švelnumas visada suteikia įkvėpimą ir pakylėjimą. Kuo giliau žvelgiu į gėlių pasaulį, tuo daugiau jame atrandu įvairovės ir magijos“, – švelniai šypsosi fotomenininkė.