Kauno rajonas artėja prie didmiesčių: auga atlyginimai, verslas ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų paklausa
Kauno rajonas sparčiai stiprina savo pozicijas šalies darbo rinkoje. Patogi geografinė padėtis, augantis įmonių skaičius, didelė darbingo amžiaus gyventojų dalis ir aukštas užimtumas lemia, kad rajono ekonominiai rodikliai vis labiau artėja prie didžiųjų Lietuvos miestų.
Užimtumo tarnyba, įvertinusi Kauno rajono darbo rinką, pastebi, kad čia ne tik daugėja darbo vietų, bet ir auga aukštesnės kvalifikacijos specialistų poreikis.
Kauno rajone – vienas sparčiausių verslo augimų
Kauno rajonas yra viena jauniausių ir sparčiausiai augančių Lietuvos savivaldybių. Jis išsiskiria palankiais demografiniais ir gyvenimo kokybės rodikliais bei patenka į šalies lyderių dešimtuką pagal sveikatos, ekonomikos, aplinkos ir tvarumo, saugumo bei socialinės apsaugos rodiklius.
Verslo plėtrą atspindi ir augantis įmonių skaičius. Per dvejus metus jų skaičius Kauno rajone padidėjo 17,6 proc. Pasak Užimtumo tarnybos, verslo plėtra jau skatina kurti naujas darbo vietas sparčiau, nei auga darbo jėgos pasiūla.
„Patogi geografinė padėtis ir rajono patrauklumas gyventi bei dirbti padeda pritraukti daugiau jaunų specialistų ir greičiau užpildyti laisvas darbo vietas. Ūkio subjektų skaičius čia yra didesnis nei Vilniaus rajone, o spartus verslo augimas skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jau lenkia darbo jėgos pasiūlą“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Jos teigimu, pagrindiniai Kauno rajono darbo rinkos rodikliai yra geresni nei šalies vidurkis. Gyventojai greičiau įsidarbina, nedarbo trukmė yra keturiomis dienomis trumpesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, o daugiau žmonių sėkmingai persikvalifikuoja ir ilgiau išlieka darbo rinkoje.
Darbuotojų labiausiai reikia gamybos ir logistikos sektoriuose
Kauno rajone daugiausia darbo pasiūlymų tenka gamybos, sandėliavimo, logistikos ir aptarnavimo sričių darbuotojams. Įmonės ieško šaltkalvių, sandėlininkų, pardavėjų, vairuotojų ekspeditorių, krautuvų vairuotojų, orlaivių mechanikų, mechanikos inžinerijos technikų, stalių, elektrikų, individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojo padėjėjų.
Darbuotojų taip pat reikia apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo bei maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose.
Tačiau darbo rinkos struktūra keičiasi. Vis dažniau ieškoma ne tik darbuotojų, galinčių užimti fizinio ar techninio pobūdžio darbo vietas, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų.
Kauno rajone darbo ieškantys žmonės dažniau nei Vilniaus ar Klaipėdos rajonuose įsidarbina aukštos kvalifikacijos pozicijose verslo administravimo, pardavimo ir rinkodaros srityse. Taip pat auga inžinerijos, informacinių technologijų, socialinių paslaugų, švietimo ir vadovaujančių specialistų poreikis.
Įmonės konkuruoja dėl konkrečių kompetencijų
Užimtumo tarnybos duomenimis, Kauno rajono gamybos ir technologijų įmonės vis dažniau ieško labai konkrečių kompetencijų specialistų – kokybės, mechanikos ir kitų sričių inžinierių, technologų, chemikų-analitikų, žaliavų planuotojų, pirkimų specialistų ir verslo duomenų analitikų.
Tokių darbuotojų ieškojo „Giraitės ginkluotės gamykla“, „Aconitum“, „Holmbergs Safety System“, „Dovista“ ir kitos rajone veikiančios įmonės.
„Kuo specifiškesnė kompetencija, tuo mažesnė potencialių kandidatų pasiūla, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebepakanka – Užimtumo tarnyba aktyviai ieško ir tiesiogiai kalbina tinkamus specialistus. Kauno rajone verslo plėtrą vis labiau lemia ne darbo vietų skaičius, o gebėjimas pritraukti reikalingas kompetencijas“, – sako I. Balnanosienė.
Tai rodo, kad Kauno rajono ekonomikos augimą vis labiau lemia ne vien naujų darbo vietų kūrimas, bet ir įmonių gebėjimas pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
Atlyginimai – tarp didžiausių Lietuvoje
Kauno rajonas išsiskiria ir darbo užmokesčio rodikliais. Pagal vidutinį darbo užmokestį savivaldybė patenka į šalies stipriausiųjų trejetuką ir nusileidžia tik Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybėms.
2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno rajone siekė 2 513,9 euro. Tai daugiau nei 57 Lietuvos savivaldybėse.
Palyginti, Vilniaus rajone tuo pačiu laikotarpiu vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 344,6 euro. 2025 metais Kauno rajone šis rodiklis buvo 2 358 eurai, o Vilniaus rajone – 2 169,8 euro.
Pozityvūs ir Užimtumo tarnybos tarpininkavimo rezultatai. Įsidarbinusių Kauno rajono gyventojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 806 eurus ir buvo 13 proc. didesnis nei šalies vidurkis.
Auga ir gyventojų verslumas
Kauno rajone pastebimas ne tik įmonių, bet ir gyventojų verslumo augimas. Šiemet savarankišką veiklą pasirinko apie 1,3 tūkst. gyventojų – 2,3 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo metu visoje Lietuvoje savarankiškai dirbančiųjų skaičius sumažėjo 3,1 proc.
Šie rodikliai rodo, kad rajone susiformavo palanki aplinka tiek samdomam darbui, tiek savarankiškai ekonominei veiklai.
Prie darbo rinkos rezultatų prisideda ir savivaldybės sprendimai, orientuoti į gyvenimo kokybės gerinimą. Pasak Užimtumo tarnybos, būtent verslo plėtros, gyventojų aktyvumo ir palankios gyvenamosios aplinkos derinys padeda Kauno rajonui išlaikyti aukštą užimtumą.
Kauno rajono darbuotojai ekonomikai sukūrė beveik 30 mln. eurų vertės
Kauno rajono darbo rinkos reikšmę šalies ekonomikai atspindi ir Užimtumo tarnybos skaičiavimai.
Pernai Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įdarbinti Kauno rajono gyventojai šalies ekonomikai sukūrė beveik 30 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudarė apie 4 proc. visos Užimtumo tarnybos klientų sukurtos pridėtinės vertės – 774 mln. eurų.
Tokie rezultatai leidžia Kauno rajoną vertinti ne tik kaip sparčiai augančią gyvenamąją teritoriją šalia didmiesčio, bet ir kaip vis svarbesnį Lietuvos ekonomikos centrą.
