Knygos „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!” pristatymas
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko dizainerio Viliaus Purono orginalios knygos „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!” pristatymas.
Ši knyga pasakoja apie Jotvingių kryžiaus riterių ordino istoriją, tradicijas ir žmones. Ordinas yra seniausia Lietuvos organizacija. 1487-ieji yra laikomi Jotvingių ordino įkūrimo data. Tuo metu aplink Medininkų (Varnių) žemių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valdytoją kunigaikštį Jurgį Komiatavičių susibūrė jotvingių bajorų grupė. Ordiną sudarė kilmingosios Lietuvos šeimos, kurias vienijo jų senosios tradicijos. Tačiau 1852 m. carinė valdžia ordiną uždraudė, nors po šios datos jis ir toliau egzistavo, tačiau slaptai.
Tarp duomenų apie tarpukario Jotvingių kryžiaus ordino istoriją randame tokių faktų, kad 1918 metais Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, brolija buvo oficialiai reorganizuota, tapo Jotvingių geležies kryžiaus ordinu ir buvo paskirti jos nuolatiniai vadovai. Manoma, kad prieškario Lietuvos ordinas buvo Varšuvoje įsikūrusio Jotvingių ordino padalinys, kuriam priklausė kilmingieji ir kunigai. Jos kancleris buvo A. Skinderis, o sekretorius – Liudvikas Montvila (1939 m. priimtas į Šv. Jurgio ordiną komandoru). Manytina, kad šiai organizacijai galėjo priklausyti nemaža dalis prieškario Lietuvos elito, tarp kurių buvo Kauno karo muziejaus direktorius gen. Vladas Nagius-Nagevičius (1880-1954). Be bendros programos, skirtos visiems riteriams (riteriškų principų propagavimo, svetingumo ir pan.), principiniai ordino tikslai buvo jotvingių tradicijų ir šlovingosios senosios Lietuvos praeities atminimo išsaugojimas, humanistinių ir tautos dvasingumą skatinančių idėjų sklaida.
1936 metais, siekiant atgaivinti tradicijas, ordinui buvo grąžintas senasis pavadinimas, suteiktas XVII a. antroje pusėje – „Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio šv. Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo”. Prieškario Lietuvoje Jotvingių geležies kryžiaus ordiną (Ordo uquestis ferrae Jaczvingorum crucis) atkūrė kunigas, aktyvus visuomenės veikėjas Antanas Skinderis, kuris gimė 1869 metais Stumbrų kaime, Mažeikių apskrityje. – buvo baigęs Kauno dvasinę seminariją, į kunigus įšventintas 1892 metais. Būdamas klebonu 1910 metais pastatė naują mūrinę Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią Stulgiuose. Nuo 1926 metų A. Skinderis buvo vikaru Kražiuose , o nuo 1933 metų iki mirties (1948) dirbo Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. A. Skinderis buvo ne tik kunigas – jis aktyviai reiškėsi lietuviškoje veikloje, kaip visuomenės veikėjas dalyvavo Lietuvių konferencijoje, įvykusioje 1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje, taip pat pasižymėjo kaip literatas, knygelių autorius, labdaros organizacijų rėmėjas. A. Skinderis buvo knygnešys ir publicistas – nuo 1892 metų platino draudžiamą lietuvišką spaudą, rašė „Apžvalgoje”, „Tėvynės sarge”. Yra rašęs „Nedieldienio skaityme”, „Vadove”, „Vienybėje”, „Žemdirbyje”, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje”. Jis buvo ir liaudies medicinos žinovas, paskelbė daugybę brošiūrų sveikatos klausimais – „Vaistų žolynas” (1932), „Sveika ir skaisti mergaitė” (1912; 1919), „Sveika ir graži moteriškė” (1920), „Be skausmo gimdymas” (1920).
Ypač aktyviai A. Skinderis dalyvavo plėtojant vietinį ūkį – 1907 metais jis įkūrė žemdirbystės draugovę, 1908 metais – Stulgių vartotojų bendrovę, kuri nuomojo dvarus, pirko miškus, gamino plytas, statė namus, kasė durpes, veisė sodus, augino karpius, turėjo apie 100 tvenkinių. Ne mažiau aktyviai Skinderis rėmė įvairias labdaros organizacijas – atjausdamas besikuriančios Lietuvos kariuomenės sunkią materialinę būklę 1919 metais muzikui Juozui Gudavičiui, kuriam buvo pavesta organizuoti 1-ojo pėstininkų pulko karinį orkestrą, paaukojo devynis muzikos instrumentus, buvo įkūręs „Saulės” draugijos skyrių, suorganizavo bažnyčios chorą.
1940 metais Ordino veikla sovietų valdžios buvo uždrausta. Sovietinės okupacijos metais iš žmonių atminties išdilo žinios apie Jotvingių ordiną ir jo veikėjus. Tik 2003 metais, įvertinus kilnius ordino tikslus ir siekiant puoselėti senąsias jo tradicijas, atnaujinta Jotvingių kryžiaus riterių ordino veikla siekiant tęsti senąsias Jotvingių kryžiaus riterių ordino tradicijas – išsaugoti Lietuvos praeities atminimą, propaguoti riteriškumą, meilę tėvynei bei brolybės principus.
Paminėtina originali šio leidinio puslapių maketavimo maniera, panaudojant koliažo techniką. Tokio maketavimo pavyzdžių, kai derinama Viduramžių dekoro stilistika su dabartinių technologijų galimybėmis, sunkiai randama XIX–XXI a. knygų leidyboje.
Galime sakyti, kad ši knyga yra savotiškas eksperimentas, nes joje daug žinių, kurias dar turės patikslinti/patvirtinti ir mokslininkai ar kiti visuomeniniai tyrinėtojai. Šio orginalaus leidinio pristatyme dalyvavo Jotvingių kryžiaus riterių ordino atkūrėjai-signatarai : magistras Artūras Rukas Daujotis, kancleris Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM , kun. Alionidas Budrius, kiti šio ordino nariai– Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Marijampolės sk. vadas Anicetas Varnas, Jonas Montvilas bei kiti, bibliotekos lankytojai, jos svečiai.
Ačiū Jotvingių kryžiaus ordino riteriui Viliui Puronui už įdomų leidinį.
