12 vasario, 2024

Meilė, trukusi 1229 dienas: Kaune atidaryta paroda apie neeilinę M. K. Čiurlionio bei S. Kymantaitės istoriją

Kaune atidaryta paroda, pristatanti neeilinę dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir rašytojos Sofijos Kymantaitės meilės istoriją: 1229 dienas, ne tik dovanojusias pasauliui brandžiausius menininko kūrinius, bet ir išlikusius jautrius laiškus, liudijusius apie nepaprastą mylimųjų ryšį.

„1229 dienos – kiek daugiau nei treji metai. Nepaisant to, šis laikotarpis ne tik subrandino ir įkvėpė abu kūrėjus, bet ir paliko mums jausmingus, ilgesio ir meilės kupinus laiškus, kuriuose M. K. Čiurlionis atsiskleidžia ir kaip žodžio meistras“, – sako Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja Vaiva Laukaitienė.

Kauno „Akropolio“ drauge su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi parengtoje parodoje „Konstantinas ir Sofija: 1229 meilės dienos“ per 19 laiškų – citatų lankytojams pristatomos gražiausios ištraukos iš M. K. Čiurlionio mylimajai rašytų laiškų bei atsiminimų, iliustruotų S. Kymantaitės-Čiurlionienės bei M. K. Čiurlionio nuotraukomis, menininko kūriniais.

„Nors visi žinome M. K. Čiurlionį kaip genialų, savo laiką pralenkusį menininką, rečiau kalbame apie aplinkybes, kuriomis šis talentas skleidėsi. Todėl džiaugiamės bendradarbiavimu su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir galimybe papasakoti šią neeilinę istoriją savo lankytojams: tikimės, kad artėjant meilės dienai ji įkvėps būti atviresniais, kilnesniais ir švelnesniais“, – sako Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Gyvenimo istorija

Parodoje pateikiama istorija nuo pat pirmųjų poros susitikimų 1907-aisiais, iki M. K. Čiurlionio mirties 1911-aisiais. 

Vilniuje užsimezgusi S. Kymantaitės ir M. K. Čiurlionio pažintis nuo pirmųjų akimirkų suliepsnojo meile, kurios vėliau neužgesino nei ilgas laikas, kurį pora turėjo leisti atskirai. Šie ilgesio laikotarpiai ypač ryškūs laiškuose, kuriuos M. K. Čiurlionis rašė mylimajai, vėliau tapusiai jo žmona.

„Ypač tuomet, kai M. K. Čiurlionis išvyko ieškoti savo kūrybos pripažinimo, jam buvo itin svarbu neprarasti ryšio su mylimąja: tuo metu jis parašydavo net po kelis laiškus per dieną. Laiškuose atsiskleidžia labai pagarbus ir švelnus ryšys su S. Kymantaite, išaukštinantis jų santykius. Buities šiuose laiškuose labai nedaug: jis kalba apie kūrybą, o į mylimąją kreipiasi labai švelniai: mieloji Zosele, atsiprašydamas, palaikydamas, jausdamas ją net ir per didelį juos skyrusį atstumą“, – sako M .K. Čiurlionio rinkinių skyriaus muziejininkė Gabrielė Mačienė.

M. K. Čiurlionis laiškuose kalba apie jaudulį laukiant susitikimų su mylimąja, džiugesį jiems susižadėjus, nekantrų vestuvių laukimą, jaudulį dėl žiedų, šviesiai įsivaizduoja jų drauge laukiančią ateitį. Kai kurių iš šių laiškų tonas – šmaikštus, o kalba – itin turtinga, atskleidžianti ir literatūrinį genialiojo menininko talentą.

Šios išskirtinės meilės istorijos vaisius – vienintelės Čiurlionių dukters Danutės gimimas, einantis kartu su skausmo ir netekties nuojauta, išsekusiam menininkui sunkiai susirgus. Savo dukters M. K. Čiurlionis taip ir nepamatė.

Svarbiausias kūrybos laikotarpis

Pasak G. Mačienės, nors pora neturėjo daug laiko drauge, jų meilė skaisčiai nušvietė dvejus svarbiausius M. K. Čiurlionio kūrybos metus: jis aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, sukūrė savo brandžiausias tapybines sonatas, pabaigė savo kūrybą vainikuojantį, unikalų didžiausio formato darbą „Rex“.

Pora taip pat rengėsi drauge sukurti lietuvišką operą „Jūratė“: S. Kymantaitė rašė jai libretą, o M. K. Čiurlionis dirbo prie scenografijos, galvojo apie kostiumus ir kūrė muziką.

„Nors šis darbas neišliko, o sumanymui buvo lemta likti neįgyvendintam, akivaizdu, kad ši trumpa meilės istorija davė svarių vaisių ir pakylėjo juos abu, – sako G. Mačienė. – Nors žinome, kad dviem menininkams po vienu stogu būna nelengva, tačiau Čiurlioniai ne konkuravo, bet gražiai vienas kitą papildė.“

S. Kymantaitės vyrui rašyti laiškai neišliko – juos rašytoja sunaikino, o apie  jos ryšį su mylimuoju parodoje byloja jos pačios, artimųjų atsiminimai bei pokalbiai su kitais žmonėmis.

Paroda „Konstantinas ir Sofija: 1229 meilės dienos“ Kauno „Akropolio“ Renginių aikštėje vyks iki kovo 3 dienos. Paroda nemokama.


25 liepos, 2024

Kaune liepą atidengtas dar vienas monumentas – bronzinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas greta jo vardo namų-muziejaus. Kaip skelbia savivaldybė, tai […]

24 liepos, 2024

Kinijos Usio mieste pasibaigė beveik savaitę trukęs atvirasis Azijos sportinių šokių festivalis. Antrą kartą suorganizuotas renginys pretenduoja tapti didžiausiu vasaros […]

24 liepos, 2024

Vienas žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, su naujomis technikomis ir idėjomis eksperimentuojantis Stasys Eidrigevičius 75-ąjį gimtadienį mini Panevėžyje savo vardo muziejuje […]

19 liepos, 2024

,,Iš Kirdeikių kaimo sveikinu Ignaliną… „, – sakė žinomas menininkas Gintaras Gesevičius savo tapybos parodos, papuošusios miesto šventės programą, atidaryme. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

18 liepos, 2024

Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiandien keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė […]

18 liepos, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina susitikti su meru Visvaldu Matijošaičiu ir išreikšti kritiką dėl vieninteliame Lietuvoje Kauno mieste nerūšiuojamų maisto […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
18 liepos, 2024

Vasarojančius mieste Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis skaityklose Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Čia galima rasti ne tik […]

17 liepos, 2024

Tojamos stiklo meno muziejuje (Japonija) surengtoje iškilmingoje ceremonijoje menininkei Daliai Truskaitei įteikta Tojamos tarptautinės stiklo parodos 2024 aukso premija. Apdovanojimų […]

Gedimino Kartano nuotr.
17 liepos, 2024

Panevėžyje atidarytas naujausias Lietuvoje šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo – vos per mėnesį muziejuje apsilankė beveik […]

16 liepos, 2024

Naujai įkurta 200 kv. m. studija, suburta 14-os specialistų komanda, moderni įranga ir daugiau nei perpus išaugusios metinės pajamos – […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

9 liepos, 2024

Kaune, Žaliakalnyje statomam lengvosios atletikos maniežui suteiktas prezidento Valdo Adamkaus vardas. Tokį sprendimą bendru sutarimu antradienį priėmė Kauno savivaldybės taryba. […]

8 liepos, 2024

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Kauno miesto […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]