25 sausio, 2022
Lieruvos nacionalinis muziejus

Parodoje – radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno

Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo šalų, kurie priklausė pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims.

Ši paroda vainikuoja kelis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos instituto tyrimą, kuris vertingų duomenų suteikė ne tik Vilniaus miesto istorijai, bet ir archeologijos mokslui apskritai.

Daugiakultūris, anksčiau nei manyta

Vien archeologiniai tyrimai dabartinėje verslo ir laisvalaikio komplekso „Bokšto skveras“ teritorijoje truko septynerius metus. Tai vieni didžiausių ir detaliausių kada nors Vilniaus senamiestyje vykdytų kasinėjimų, jų metu buvo ištirti 533 griautiniai kapai. Tirtas kapinynas yra seniausias žinomas laidojimo paminklas dabartinio Vilniaus senamiesčio teritorijoje – datuojamas 13 a. pabaiga–15 a. pradžia.

Tyrimams vadovavę archeologai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė teigia, kad naujos žinios paskatino archeologus ir istorikus vis garsiau prabilti apie Vilniaus miesto kūrimosi laikotarpio istorijos perrašymą.

„Nustatyta, jog žmonės šiame kapinyne laidoti, kai pats miestas dar tik kūrėsi. Kapuose rasti kryželiai, laidojimas ant nugaros karstuose, galva į vakarus ir ant krūtinės sudėtomis rankomis ir kiti laidosenos bruožai rodo, jog čia, vadinamojoje Civitas Rutenica dalyje, tuomet dar pagoniškame mieste, gyveno pirmieji krikščionys. Taigi galime svarstyti ir kalbėti apie vieno iš Vilniaus mitų sugriovimą: Vilnius nuo pačios pradžios jau kūrėsi kaip atviras ir daugiakultūris miestas, o ne toks tapo vėlyvesniais laikotarpiais“, – teigia R. Jonaitis.

Kartu su palaidotaisiais atrasti juvelyriniai dirbiniai leidžia atsekti buvusias kultūrines įtakas, migracijos kryptis, amatų vystymąsi ir tai, kad besikuriančiame mieste gyvenusių skirtingų bendruomenių kultūrinės įtakos persipindavo tarpusavyje.

Toks atradimas lengvai galėjo sujaukti dar tik prasidedančius „Bokšto skvero“ rekonstravimo planus, tačiau tapo bendradarbiavimo tarp tyrėjų ir nekilnojamojo turto plėtotojų gerosios praktikos pavyzdžiu: NT plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ suteikė galimybę išskirtinio masto tyrimus vykdyti be ypatingos skubos.

„Tai leido šį labai gerai išlikusį ir dėl savo istorinio konteksto unikalų objektą ištirti iki galo, o taip pasitaiko labai retai. Toks supratingumas, ypač kalbant apie senamiesčio teritoriją, leidžia būti ramiems, jog statydami naują miestą nesunaikinsime senojo miesto likučių“, – sako I. Kaplūnaitė.

Renginių programoje – juvelyrikos paslaptys

Tyrimų metu aptiktus juvelyrinius dirbinius daugiau nei dešimtmetį restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam saugoti jie ir buvo perduoti, restauratoriai. Juos išvysti vilniečiai ir miesto svečiai galės minėdami Vilniaus 699-ąjį gimtadienį.

Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ atidaroma Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje sausio 25 d., antradienį, 18 val., o sausio 29 d., šeštadienį, vyks juvelyrikos dirbtuvės visai šeimai su archeologu ir juvelyru Evaldu Babensku.

„Parodoje taip pat numatomi susitikimai su prie tyrimo beveik du dešimtmečius dirbusia komanda, muziejaus restauratoriai pristatys šių radinių restauravimo procesą“, – į būsimus renginius kviečia parodos kuratorius, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

V. Steponaitis žada, jog tikrąjį vilniečių papuošalų grožį ir puošnumą atskleis specialiai parodai pagamintos radinių kopijos: „Šiems papuošalams ne vienas šimtas metų, taigi sidabras jau yra pajuodavęs. Kopijos leis be didesnių vaizduotės pastangų įsivaizduoti buvusį jų puošnumą, kai jie dar buvo nešiojami senųjų vilniečių.“

Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks iki šių metų rudens.


21 gegužės, 2022

Gegužinės istorija Lietuvoje yra įsišaknijo dar XIX amžiaus pabaigoje. Šventė nuo seno buvo rengiama šiltuoju metų laikotarpiu ir jaunuolius kvietė […]

21 gegužės, 2022

Šiandien, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisimenami bei pagerbiami partizanai, Lietuvos laisvės gynėjai. Tradiciškai Kristaus Karaliaus katedros, […]

21 gegužės, 2022

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Bet ar tikrai? Kraštietė Nika Piperita, sukvietusi visus pažįstamus ir nepažįstamus į savo debiutinės […]

17 gegužės, 2022

Seimo posėdyje Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pradėdama apdovanojimo ceremoniją, priminė, […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
17 gegužės, 2022

Kupinas kultūros Alytus svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į Dzūkijos sostinę atkeliavo įstabi fotografijų paroda Jono Meko šimtmečiui paminėti […]

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus / A. Sinkevičiaus nuotr.
17 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 14 d. Šiauliuose vyko „Europos muziejų naktis“. Tarptautinis projektas pritraukė tūkstančius lankytojų, apžiūrėti ekspozicijas ir dalyvauti naktinėse […]

16 gegužės, 2022

Paslaptimi apgaubta naktis muziejuje kasmet gegužę virsta realybe – visoje Europoje minima Muziejų naktis, kuomet lankytojai pakviečiami domėtis muziejų vertybėmis […]

14 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį lankėsi Kaune, kur pagerbė Romo Kalantos atminimą. Šalies vadovas dalyvavo parodos „1972: pramušti sieną“ […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

Šiaulėnuose
9 gegužės, 2022

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias deimantas pasaulyje, kurį mes turime, todėl privalome branginti ir saugoti, didžiuotis savo istorija, savo […]

9 gegužės, 2022

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau […]

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos / LNKC nuotr.
7 gegužės, 2022

KupiKetvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai […]

Vaidoto Grigo nuotr.
6 gegužės, 2022

Šiandien Birštone duris oficialiai atvėrė naujas Sporto ir sveikatingumo centras. Daugiau nei 4 tūkstančių m² ploto ir 5 mln. eurų […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

3 gegužės, 2022

Šiandien minima Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena. Ši Lietuvos ir Lenkijos Valstybės 1791 m. paskelbta Konstitucija – ne tik pirmoji Europoje […]

Eglė Baliutavičiūtė (iš asm. archyvo)
3 gegužės, 2022

Penktąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Gaja Guna Eklė (tikr. Eglė Baliutavičiūtė) už knygą vaikams „Keistuoliai“ (leidykla […]

2 gegužės, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis išleido muziejaus-draustinio įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus bei dabartinės direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės knygą „Burbiškio […]

Rimanto Ožalinsko nuotr.
2 gegužės, 2022

Balandžio 29 d. įvyko susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite, įgyvendinant projektą „Kūrybinės iniciatyvos bibliotekoje“, kuris finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]