Struvės geodezinis lankas – pripažintas UNESCO, bet vis dar nežinomas Lietuvoje

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ši vertybė buvo įrašyta 2005 m., tačiau Lietuvoje retas žino, kad tai vienas iš 4 valstybėje esančių tarptautinių  lygmeniu pripažintų paveldo vertybių, šalia Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos ir Kernavės. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama atkreipti dėmesį į Struvės geodezinio lanko tvarkymo ir sklaidos būtinybę, kreipiasi į Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją, atsakingą už šios vertybės apsaugą. 

Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, besidriekianti per 2820 km nuo Hametfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertanti 10 šalių. Matavimų tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys.

Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta vertybė apima 34 originalius punktus, iš kurių 3 yra Lietuvoje: Vilniaus r. yra Paliepiukų ir Meškonių geodeziniai punktai, o Rokiškio r. – Gireišių geodezinis punktas. Struvės geodezinio lanko punktai Lietuvoje saugomi ne tik tarptautiniu mastu, bet ir kaip kultūros paveldo objektai – 2005 m. punktai taip pat buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą bei paskelbti kultūros paminklais.

Lietuvoje už Struvės geodezinio lanko apsaugą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, vietos valdytoja paskirta Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyr. specialistė. Visgi niekur nėra pažymėta, jog ši institucija ir specialistė vykdo funkcijas, susijusias su UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiu objektu. Struvės geodeziniam lankui nėra parengta valdymo sistema, nevyksta aktualizavimas, bendradarbiavimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Paveldo komisija prašo Vyriausybės įpareigoti Žemės ūkio ministeriją vykdyti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje ir jos įgyvendinimo gairėse nustatytas pareigas bei Žemės ūkio ministerijos nuostatuose numatyti funkcijas, susijusias su Struvės geodezinio lanko kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto apsauga.

Žemės ūkio ministerijos prašoma skirti tikslinį finansavimą Struvės geodezinio lanko aktualizavimui, bendradarbiauti su kitomis institucijomis organizuojant šio objekto priežiūros ir aktualizavimo veiklas bei organizuoti Struvės geodezinio lanko valdymo sistemos parengimą.

Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje esantys Paliepiukų ir Meškonių punktai yra apleisti ir nėra vizualiai patrauklūs lankytojams, jie tik minimaliai paženklinti stulpeliais ir lentelėmis, visuomenėje yra menkai žinoma apie šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės mokslinę, istorinę svarbą. Pagirtinos Rokiškio r. savivaldybės, šio rajono mokyklų ir vietos bendruomenių iniciatyvos aktualizuojant jų teritorijoje esantį Gireišių geodezinį punktą.

Paveldo komisija kreipiasi į Vilniaus r. savivaldybę, prašydama sutvarkyti apleistus Paliepiukų ir Meškonių punktus, o Rokiškio r. ir Vilniaus r. savivaldybių vykdyti jų savivaldybėse esančių UNESCO saugomų punktų sklaidą, priežiūrą ir t.t. Tvarkant ir pristatant šį mažai žinomą objektą visuomenei, siekiant sudominti įvairaus amžiaus lankytojus, būtina pasitelkti kultūros paveldo specialistus, akademinę bendruomenę ir geodezijos specialistus.

Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašoma integruoti į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas UNESCO pasaulio paveldo objektų, taip pat ir Struvės geodezinio lanko, pažinimą.

Struvė – išskirtinis, ypatingą reikšmę pasaulio mokslo istorijai turintis UNESCO pasaulio paveldo objektas. Vienas svarbiausių Struvės geodezinio lanko aspektų yra vertybės atsiradimo istorija, todėl šį objektą galima pristatyti įdomiai ir patraukliai įvairioms visuomenės ir amžiaus grupėms. Valdymo plano parengimas, nuoseklus tarptautinių ir nacionalinių užduočių vykdymas – kelias į sėkmingą Struvės geodezinio lanko ir kitų UNESCO saugomų paveldo objektų vadybą Lietuvoje.