5 lapkričio, 2019
VKPK

Struvės geodezinis lankas – pripažintas UNESCO, bet vis dar nežinomas Lietuvoje

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ši vertybė buvo įrašyta 2005 m., tačiau Lietuvoje retas žino, kad tai vienas iš 4 valstybėje esančių tarptautinių  lygmeniu pripažintų paveldo vertybių, šalia Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos ir Kernavės. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama atkreipti dėmesį į Struvės geodezinio lanko tvarkymo ir sklaidos būtinybę, kreipiasi į Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją, atsakingą už šios vertybės apsaugą. 

Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, besidriekianti per 2820 km nuo Hametfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertanti 10 šalių. Matavimų tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys.

Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta vertybė apima 34 originalius punktus, iš kurių 3 yra Lietuvoje: Vilniaus r. yra Paliepiukų ir Meškonių geodeziniai punktai, o Rokiškio r. – Gireišių geodezinis punktas. Struvės geodezinio lanko punktai Lietuvoje saugomi ne tik tarptautiniu mastu, bet ir kaip kultūros paveldo objektai – 2005 m. punktai taip pat buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą bei paskelbti kultūros paminklais.

Lietuvoje už Struvės geodezinio lanko apsaugą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, vietos valdytoja paskirta Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyr. specialistė. Visgi niekur nėra pažymėta, jog ši institucija ir specialistė vykdo funkcijas, susijusias su UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiu objektu. Struvės geodeziniam lankui nėra parengta valdymo sistema, nevyksta aktualizavimas, bendradarbiavimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Paveldo komisija prašo Vyriausybės įpareigoti Žemės ūkio ministeriją vykdyti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje ir jos įgyvendinimo gairėse nustatytas pareigas bei Žemės ūkio ministerijos nuostatuose numatyti funkcijas, susijusias su Struvės geodezinio lanko kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto apsauga.

Žemės ūkio ministerijos prašoma skirti tikslinį finansavimą Struvės geodezinio lanko aktualizavimui, bendradarbiauti su kitomis institucijomis organizuojant šio objekto priežiūros ir aktualizavimo veiklas bei organizuoti Struvės geodezinio lanko valdymo sistemos parengimą.

Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje esantys Paliepiukų ir Meškonių punktai yra apleisti ir nėra vizualiai patrauklūs lankytojams, jie tik minimaliai paženklinti stulpeliais ir lentelėmis, visuomenėje yra menkai žinoma apie šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės mokslinę, istorinę svarbą. Pagirtinos Rokiškio r. savivaldybės, šio rajono mokyklų ir vietos bendruomenių iniciatyvos aktualizuojant jų teritorijoje esantį Gireišių geodezinį punktą.

Paveldo komisija kreipiasi į Vilniaus r. savivaldybę, prašydama sutvarkyti apleistus Paliepiukų ir Meškonių punktus, o Rokiškio r. ir Vilniaus r. savivaldybių vykdyti jų savivaldybėse esančių UNESCO saugomų punktų sklaidą, priežiūrą ir t.t. Tvarkant ir pristatant šį mažai žinomą objektą visuomenei, siekiant sudominti įvairaus amžiaus lankytojus, būtina pasitelkti kultūros paveldo specialistus, akademinę bendruomenę ir geodezijos specialistus.

Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašoma integruoti į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas UNESCO pasaulio paveldo objektų, taip pat ir Struvės geodezinio lanko, pažinimą.

Struvė – išskirtinis, ypatingą reikšmę pasaulio mokslo istorijai turintis UNESCO pasaulio paveldo objektas. Vienas svarbiausių Struvės geodezinio lanko aspektų yra vertybės atsiradimo istorija, todėl šį objektą galima pristatyti įdomiai ir patraukliai įvairioms visuomenės ir amžiaus grupėms. Valdymo plano parengimas, nuoseklus tarptautinių ir nacionalinių užduočių vykdymas – kelias į sėkmingą Struvės geodezinio lanko ir kitų UNESCO saugomų paveldo objektų vadybą Lietuvoje.

 


Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

Dr. H. Kobeckaitės knygos pristatymas
27 sausio, 2023

Sausio 19 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujausia ambasadorės, diplomatės, vertėjos, žurnalistės, rašytojos, humanitarinių mokslų daktarės, kraštietės, Trakų rajono […]

27 sausio, 2023

Šiandien Panevėžyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prie Žydų motinos paminklo padėti vainikai, buvo sakomos kalbos, skaitomi pranešimai. „Holokaustas […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

S. Benetis ir meras V. Grubliauskas, Aurimo Pociaus nuotr.
24 sausio, 2023

Literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija iškilmingai įteikta Sigitui Benečiui už novelių knygą „Apgaulė“ tradiciškai per rašytojos minimą gimtadienį sausio 23 […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

23 sausio, 2023

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje praėjusią savaitę įvyko Atminimo vakaras, skirtas […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

R. Dačkaus nuotr.
22 sausio, 2023

Sekmadienį Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje paminėtos 1863-1864 m. sukilimo 160-osios metinės, kurio metu buvo pagerbti sukilimo vadai ir dalyviai. Respublikos […]

22 sausio, 2023

Šiandien, sausio 22 d., sukanka 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. […]

21 sausio, 2023

Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus […]

21 sausio, 2023

Sausio 20-osios pavakarę į Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešąją biblioteką gausiai susirinkę kazlųrūdiečiai pasitiko ilgai lauktą leidinį – monografiją „Kazlų […]

19 sausio, 2023

2023 m. sausio 18 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje aštuntą kartą išdalyti prestižiniai kultūros apdovanojimai „Auksiniai feniksai“. Lietuvos kultūros centrų […]

19 sausio, 2023

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios pastatų kompleksui priklausanti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Radviliškio […]

K. Sabaliauskaitė
18 sausio, 2023

UNESCO literatūros miestu tapęs Vilnius garbės pilietės vardą suteikia rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei. Neabejotinai viena populiariausių ne tik šalyje, bet ir […]

17 sausio, 2023

Lietuvos investicijos į skaitmenines mokymo priemones ir visą švietimo skaitmenizaciją skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Mokykloms lėšų tam skiria valstybė, savivaldybės, […]