Taikiniu tapusios Šiaulių įmonės vadovas: gerai, kad nematomos institucijos yra šalia ir padeda
Balandį Šiaulių apygardos teismas pradės nagrinėti baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo Šiauliuose įvykdyti teroro aktą – išpuolio taikiniu tapusios „TVC Solutions“ vadovas džiaugiasi tarnybų darbu.
„Džiugu, kad nematomos institucijos yra šalia ir padeda“, – Eltai sakė UAB „TVC Solutions“ vadovas Ramūnas Dirmeikis. Jo vadovaujama ir daug metų veikianti įmonė užsiima įvairių sistemų integracija.
Teroristinio išpuolio taikiniu pasirinkta Šiauliuose, Dvaro gatvėje, įsikūrusios UAB „TVC Solutions“ infrastruktūra ir bendrovės gaminama produkcija – radijo bangų spektro analizavimo mobiliosios stotys, skirtos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jų vertė siekė iki pusantro milijono eurų.
Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, per tyrimą aktyviai bendradarbiauta su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Eurojusto, Europolo ir bei užsienio valstybių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų pareigūnais.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2024 m. rugsėjo 17 d. naktį buvo pasikėsinta padegti UAB „TVC Solutions“ teritorijoje laikytas radijo bangų spektro analizavimo mobiliąsias stotis.
R. Dirmeikis Eltai pasakojo, kad įmonės buvo paprašyta pagaminti produkciją, užsakymas buvo įvykdytas, už jį sumokėti pinigai. Kur bus siunčiama įranga, tuomet įmonė nesidomėjo. Kas užsakė pagaminti stoteles, įmonės vadovas neatskleidžia.
„Mes nuostolių dėl gaisro nepatyrėme, tik labai sunerimome. Bendradarbiavome su kriminaline policija, mes nuostolių nepatyrėme, byloje esame liudytojai“, – Eltai sakė R. Dirmeikis. Jo žinioms, pagamintos ryšio priemonės buvo sėkmingai perduotos Ukrainai.
Šiaulių apygardos teismas šią savaitę priėmė nutartį perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje baudžiamąją bylą dėl asmenų dalyvavimo organizuotos teroristinės grupės veikloje, teroristinės veiklos finansavimo ir nepavykusių bandymų 2024 m. rugsėjį įvykdyti teroro išpuolį Šiauliuose.
„Pirmasis teisiamasis posėdis numatytas balandžio 1 dieną, byla bus nagrinėjama ne viešai“, – Eltai sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.
Taip teismas nusprendė siekdamas neatskleisti tarnybos ar komercinės paslapties bei atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje gali būti apklausiami įslaptinti liudytojai.
Baudžiamąją bylą nutarta nagrinėti pagal iš anksto su prokuroru ir advokatais suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Iki minėto teisiamojo posėdžio teismas planuoja paskirtuose neviešuose posėdžiuose spręsti kaltinamiesiems paskirtų suėmimų terminų pratęsimo klausimus.
Teisiamųjų suole iš viso bus 6 užsieniečiai: Ispanijos pilietis J. L. A. bei dvigubą – Ispanijos ir Kolumbijos pilietybę turintis A. F. R. D., Rusijos pilietis E. O. V., Kubos pilietė Y. L. C., Kolumbijos pilietis C. A. L. D., Baltarusijos pilietis M. B. Visi jie laikomi suimti.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad šiai organizuotai teroristinei grupei priklausantys asmenys kruopščiai ruošėsi planuojamam nusikaltimui ir į Lietuvą žvalgybos tikslais atvyko dar prieš keletą savaičių iki pirmojo bandymo padegti.
Šį įvykį teisėsauga vertina kaip bandymą įvykdyti teroro aktą. Pasak prokuroro A. Urbelio, iškart, rugsėjo 17 dieną, gavus informacijos apie nusikaltimą, į tyrimą įsijungė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Generalinė prokuratūra ir žvalgybos institucijos.
Prokuroras dėkojo žvalgybos pareigūnams, „nematomiems kariams“, nes jie suteikė daug vertingos informacijos tyrėjams, pateikė reikšmingus ekspertinius vertinimus.
„Pirmosios tyrimo minutės leido mums iškart suprasti, kad tai nėra verslo grupuočių tarpusavio aiškinimasis. Kriminalinės policijos biuro analitikė atkreipė dėmesį, kad žiniasklaida, kuri yra susijusi su Rusijos žvalgybos institucijomis, Kremliaus propaganda, paskelbė informaciją apie incidentą. Ta informacija atsirado 16 dieną. Jie kalbėjo, kad sekmadienį, rugsėjo 14 d., buvo didelis gaisras, sudegė visa produkcija. „Telegram“ kanaluose pradėti transliuoti naratyvai, nurodant, kad gaisrą galėjo sukelti prorusiški Ukrainos partizanai, vietos antifašistai. Akivaizdu, kad koordinuotas pranešimas apie nusikaltimą, kuris dar nėra įvykdytas, rodė, kad užsakovai susiję su Rusijos žvalgybos tarnybomis”, – apie tyrimą sėkmę yra pasakojęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.
Padegėjus Šiauliuose išgąsdino praeiviai
Generalinė prokuratūra sako, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pasikėsinimą padegti galimai įvykdė į Lietuvą atvykę du užsienio piliečiai: Ispanijos pilietis J. L. A. bei dvigubą – Ispanijos ir Kolumbijos, pilietybę turintis A. F. R. D.
Turimais duomenimis, šie kaltinamieji į nusikaltimo vietą atsinešė padegimui skirtas priemones, tačiau suplanuoto nusikaltimo nespėjo užbaigti išsigandę šalimais pasirodžiusių praeivių.
Iš įvykio vietos jie nedelsiant išvyko į Rygą, kur tą pačią dieną buvo sulaikyti operatyviai bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos žvalgybos bei teisėsaugos pareigūnams, o vėliau sėkmingai perduoti Lietuvai.
Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad antrą kartą minėtoje vietoje įvykdyti teroro aktą buvo bandoma 2024 m. rugsėjo 22 d.
Tąkart padegimą, kaip įtariama, pasikėsino įvykdyti iš Ispanijos į Šiaulius specialiai atvykę Rusijos pilietis E. O. V. bei Baltarusijos pilietis M. B.
Turimais duomenimis, įsitikinę, kad padegimas lyg ir pavyko, asmenys pasišalino iš įvykio vietos, nors, kaip paaiškėjo vėliau, žala padaryta nebuvo, nes padegimui panaudotos priemonės nepajėgė uždegti bendrovės kieme sandėliuotos produkcijos.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant slaptus tyrimo veiksmus, buvo nustatyta ir tai, kad jau kitą dieną po antrojo padegimo iš Rusijos į Šiaulius atvyko Kubos pilietė Y. L. C.
Ji, kaip įtariama, turėjo įvertinti šiuo padegimu padarytą žalą. Įvykdžiusi jai duotą užduotį, Y. L. C. ketino išvykti iš Lietuvos, bet buvo sulaikyta Lietuvos policijos pareigūnų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ir Ispanijoje gyvenęs Kolumbijos pilietis, įtariamas šioje organizuotoje teroristinėje grupėje vykdęs tarpininkavimo ir finansavimo užtikrinimo pobūdžio funkcijas.
C. A. L. D. buvo sulaikytas Ispanijoje ir, įvykdžius Generalinės prokuratūros inicijuotas procedūras, perduotas Lietuvai 2025 metų gegužę.
Visi 6 kaltinamieji šiuo metu yra Lietuvoje, jiems yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Dar keturių įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Vienas iš jų yra sulaikytas Kolumbijoje, vykdant Lietuvos prokuratūros paskelbtą tarptautinę paiešką, šiuo metu yra pradėtas jo ekstradicijos į Lietuvą procesas. Trijų kitų įtariamųjų atžvilgiu paskelbtos tarptautinės paieškos.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad šiai organizuotai teroristinei grupei priklausantys asmenys kruopščiai ruošėsi planuojamam nusikaltimui ir buvo atvykę į Lietuvą dar prieš keletą savaičių iki pirmojo bandymo padegti – išžvalgė bendrovės prieigas, atsitraukimo kelius, įdiegtas apsaugos priemones ir sistemas.
Bendradarbiaujant su užsienio šalių teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis bei įvertinus gautą informaciją apie minėtos teroristinės grupės narių galimai įvykdytas analogiškas nusikalstamas veikas Čekijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, buvo įsteigta Eurojusto koordinuojama jungtinė tyrimo grupė (JTG), į kurią buvo įtraukti minėtų valstybių teisėsaugos pareigūnai. Tiriant šiuos nusikaltimus aktyviai bendradarbiauta ir su Europolu.
Ikiteisminio tyrimo metu analizuojant gaunamus duomenis buvo nustatyta, kad visus JTG narių tiriamus nusikaltimus galimai koordinuoja tie patys Kubos ir Kolumbijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje. Šie asmenys siejami su Rusijos Federacijos vyriausiąja žvalgybos valdyba (RF GRU). Lietuvoje atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad būtent RF GRU nurodymu ir naudai buvo bandoma įvykdyti diversijas Šiauliuose.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys taip pat leidžia manyti, kad minėtai organizuotai teroristinei grupei galimai priklauso ir kiti, su pasikėsinimais įvykdyti nusikaltimus Šiauliuose nesusiję, asmenys, kurie analogiškas veikas įvykdė Čekijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje.
„Visus juos vienijo ir siejo tie patys organizatoriai, veikimo schemos modus operandi ir bendri tikslai –visuomenės įbauginimas, paramos tiekimo nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai sutrikdymas bei stabdymas, taip pat baimės, nepasitikėjimo jausmo Vakarų valstybių visuomenėse skatinimas, svarbiausių valstybių konstitucinių, politinių, ekonominių ir socialinių struktūrų destabilizavimas“, – sako prokuratūra.
Griežčiausia Lietuvos baudžiamajame kodekse numatyta bausmė už dalyvavimą organizuotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimas iki 15 metų.
