20 gruodžio, 2021
Žemaičių muziejus „Alka“

Telšiuose pristatyta grafų de Šuazel-Gufjė giminės istorija

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai – Papilys“ pristatymas.

Albume – grafų fotografijos

Renginyje dalyvavo ir apie leidinio kūrimo kelią pasakojo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, reikšmingiausias grafų šeimos gyvenimo akimirkas pristatė Žemaičių muziejus „Alka“ vyr. muziejininkės Regina Bartkienė ir Daiva Lukšienė. Renginį moderavo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja Ingrida Vaitiekienė, kolegoms iš Biržų už iniciatyvą ir bendradarbiavimą dėkojo bei simbolines dovanas perdavė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Išleisti leidinį įkvėpė Biržų krašto muziejuje „Sėla“ veikianti to paties pavadinimo paroda, kurioje pristatoma dalis gausios grafų de Šuazel-Gufjė paveldo kolekcijos iš Platelių dvaro, saugomos Žemaičių muziejuje „Alka“, ir Papilio dvaro nuotraukos, daugiausia iš grafų augintinės Genovaitės Vavžekaitės albumo, muziejui dovanoto Gintarės Skaistės. Leidinyje sugulė grafų gyvenimo akimirkų abiejuose dvaruose nuotraukos. Knygos viršelyje esantis grafų herbas atkurtas iš Papilio katalikų bažnyčios suolo, kuris priklausė fundatorių grafų Šuazel šeimai.

Dvaruose – kultūros židinys

Iki pat Pirmojo pasaulinio karo dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių ir socialinės raidos ypatumų dvarai Lietuvoje išliko vienais svarbiausių kultūros židinių. Meninė kūryba tebebuvo gyva Lietuvos dvaruose, o ypač didikų rūmuose. Dvaras kūrė ne tik ekonominio, bet ir politinio bei kultūrinio gyvenimo infrastruktūrą, o didžioji intelektualų bendruomenės dalis kilusi iš dvarų, iš bajorų luomo. Pastebima, kad ilgą laiką bajoriškoji kultūra buvo nepelnytai primiršta ir tik dabar bandoma atsigręžti į šį kultūros politikos kūrimo tarpsnį Lietuvoje.

Nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos į Rusiją pasitraukusiam grafui Ogiustui de Šuazel-Gufjė imperatorius Pavelas I 1800 metais padovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazel šeima valdė bemaž 140 metų, iki pat 1940-ųjų. Žemaitijoje esančiame dvare rezidavo Ogiusto sūnaus Oktavijaus žmona, pirmoji Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, kurios sūnų Aleksandrą savo vardu pakrikštijo Rusijos caras Aleksandras I, o Napoleonas Bonapartas taip sakė: „Ką aš pajutau malonaus tame žygyje į Rusiją – tai pažintis su Sofija“.

Apie 1870-uosius Aleksandras Šuazel-Gufjė įsigijo Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m. Pats grafas fotografavo, išliko nemažai jo darytų nuotraukų, tačiau, pasak leidinio sudarytojų, niekur nėra užfiksuotas jis pats, jo sūnaus Gabrieliaus, valdžiusio Papilio dvarą, nuotraukų išliko daugiau.

Didžiosios vertybės – iš Platelių

Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Regina Bartkienė pasakojo, kad vertybių ir giminės dokumentų daugiausia išliko Plateliuose. „1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, dvarai buvo nacionalizuoti. Nors turto nemažai išgrobstyta, daliai dvarų pasisekė – jų vertybės ir dokumentai perduoti muziejams. Platelių dvaras buvo vienas tokių, kurio meno vertybės ir labai gausus archyvas apie (10 tūkst. vnt.) pakliuvo į Žemaičių muziejų „Alka“ ir buvo išgelbėti“, – pristatydama įvairių laikotarpių dvaro dokumentus, laiškus, nuotraukas pasakojo R. Bartkienė. Muziejininkė sakė, jog išliko daug laiškų, dienoraščių, planų, inventoriaus aprašų, tačiau dauguma jų rašyti daugiausiai prancūziškai, o muziejui juos išversti sudėtinga ir brangu, nors manoma, kad ten slypi labai įdomių dalykų.

Įspūdinga portretų kolekcija

Nuo 2020 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ pastatas rekonstruojamas, daugelis vertybių deponuota į kitų miestų muziejus.

Dvarų nacionalizacijos metu 1940 metais į Žemaičių muziejų „Alka“ patekusios meno vertybės iš Platelių dvaro  sudaro aukso fondą: tai XVI – XIX a. tapyti portretai, XVIII a. – XIX a. grafika, skulptūros, baldai, indai ir kiti vertingi daiktai, kurių yra bemaž 2000 vienetų. Deja, iš jų tinkami eksponuoti vos 5-6 proc. visa kita – restauruotini. Iš Platelių dvaro į muziejų pateko 8 portretai, iš kurių net šeši priskiriami baroko laikotarpiui. Pagal matomą portretų kiekį, manoma, kad garsi Šuazel giminė turėjo įspūdingą savo giminės portretų galeriją. Muziejuje taip pat yra saugomas netinkamas eksponuoti Fransua de Šuazel-Gufjė portretas, tapytas XVI a.

„Pernai Biržų krašto muziejaus „Sėla“ įgyvendinto projekto I etapo metu, Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo atrinktos eksponuoti tinkamos 46 meno vertybės, kurias susipakavo, išsivežė ir Biržų krašto muziejuje įrengė naujas ekspozicijas, pristatančias grafų Šuazel giminės paveldą iš Platelių. Iš atrinktų 46 vaizduojamosios ir taikomosios dailės eksponatų tik trys yra ne iš Platelių dvaro, o iš Kretingos dvaro – trijų Tiškevičių giminės vyrų portretai. Biržų krašto muziejaus ekspozicijoje yra XVII-XIX a. tapyti portretai, nemažą dalį jų sudaro Šuazel giminės atstovų ir valdovų portretai. Norėčiau akcentuoti vėlesniu laikotarpiu nutapytų dviejų vaikų portretus. Čia puikuojasi XIX a. pirmoje pusėje prancūzų imperatoriaus Napoleono Bonaparto sūnaus Napoleono II portretas ir XIX a. antrąja puse datuojamo nežinomos mergaitės, pasipuošusios mėlyna suknele ir laikančios vynuogių kekę, portretas. Ekspozicijas Biržuose papildo peizažai, natiurmortai, išskirtinai gražus ir didingai vien savo formatu (2,22 x 1,82 m) atrodantis paveikslas – XVIII-XIX a. flamandų dailininko nutapytas paveikslas „Gėlės“. Ilgą laiką paveikslas puošė Žemaičių muziejaus „Alka“ dailės salę, o dabar – Biržų krašto muziejaus salės interjerą“, – pasakojo vyr. muziejininkė D. Lukšienė.

Apie Papilį

E. Lansbergienė demonstravo Papilio dvaro ir jų gyventojų nuotraukas. O nuotraukos į muziejų atkeliavo per grafų šeimos augintinę Genovaitę Vavžekaitę ir jos šeimą. Šios moters provaikaitė – LR finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos šeima padovanojo muziejui promočiutės išsaugotas nuotraukas iš Papilio dvaro.

Anot E. Lansbergienės, iš nuotraukų paaiškėjo labai įdomių dalykų. Vienoje jų matyti kiek interjero ir baldų fragmentų. Dabar tie baldai demonstruojami Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Pasirodo, Papilio dvaro turtai iškeliavo į „Aušros“ muziejų. Anot pavaduotojos, šios parodos tęsinys galėtų būti tai, ką Šiauliai turi sukaupę iš Papilio dvaro. Pristatymo metu susirinkusiems pristatyti sukurti vaizdo reportažai apie grafų de Šuazel-Gufjė giminę, Papilio dvarą ir išsaugotas vertybes bei prisiminimus.

„Plateliai yra pradžia, o Papilys yra šios istorijos pabaiga, iš kurio paskutinė grafaitė pasitraukė į užsienį. Platelių dvaro rūmų nėra išlikusių, Papilio dvaro rūmai stovi iki šiol“, – baigdama albumo pristatymą sakė E. Lansbergienė.

 

 

 


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

26 kovo, 2024

Savaitgalio išvykos įgauna pagreitį! Telšių regiono lyderis – Žemaitijos turizmo informacijos centras – kviečia jus į viešnagę Telšiuose ir Telšių rajone […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]