20 gruodžio, 2021
Žemaičių muziejus „Alka“

Telšiuose pristatyta grafų de Šuazel-Gufjė giminės istorija

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai – Papilys“ pristatymas.

Albume – grafų fotografijos

Renginyje dalyvavo ir apie leidinio kūrimo kelią pasakojo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, reikšmingiausias grafų šeimos gyvenimo akimirkas pristatė Žemaičių muziejus „Alka“ vyr. muziejininkės Regina Bartkienė ir Daiva Lukšienė. Renginį moderavo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja Ingrida Vaitiekienė, kolegoms iš Biržų už iniciatyvą ir bendradarbiavimą dėkojo bei simbolines dovanas perdavė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Išleisti leidinį įkvėpė Biržų krašto muziejuje „Sėla“ veikianti to paties pavadinimo paroda, kurioje pristatoma dalis gausios grafų de Šuazel-Gufjė paveldo kolekcijos iš Platelių dvaro, saugomos Žemaičių muziejuje „Alka“, ir Papilio dvaro nuotraukos, daugiausia iš grafų augintinės Genovaitės Vavžekaitės albumo, muziejui dovanoto Gintarės Skaistės. Leidinyje sugulė grafų gyvenimo akimirkų abiejuose dvaruose nuotraukos. Knygos viršelyje esantis grafų herbas atkurtas iš Papilio katalikų bažnyčios suolo, kuris priklausė fundatorių grafų Šuazel šeimai.

Dvaruose – kultūros židinys

Iki pat Pirmojo pasaulinio karo dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių ir socialinės raidos ypatumų dvarai Lietuvoje išliko vienais svarbiausių kultūros židinių. Meninė kūryba tebebuvo gyva Lietuvos dvaruose, o ypač didikų rūmuose. Dvaras kūrė ne tik ekonominio, bet ir politinio bei kultūrinio gyvenimo infrastruktūrą, o didžioji intelektualų bendruomenės dalis kilusi iš dvarų, iš bajorų luomo. Pastebima, kad ilgą laiką bajoriškoji kultūra buvo nepelnytai primiršta ir tik dabar bandoma atsigręžti į šį kultūros politikos kūrimo tarpsnį Lietuvoje.

Nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos į Rusiją pasitraukusiam grafui Ogiustui de Šuazel-Gufjė imperatorius Pavelas I 1800 metais padovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazel šeima valdė bemaž 140 metų, iki pat 1940-ųjų. Žemaitijoje esančiame dvare rezidavo Ogiusto sūnaus Oktavijaus žmona, pirmoji Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, kurios sūnų Aleksandrą savo vardu pakrikštijo Rusijos caras Aleksandras I, o Napoleonas Bonapartas taip sakė: „Ką aš pajutau malonaus tame žygyje į Rusiją – tai pažintis su Sofija“.

Apie 1870-uosius Aleksandras Šuazel-Gufjė įsigijo Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m. Pats grafas fotografavo, išliko nemažai jo darytų nuotraukų, tačiau, pasak leidinio sudarytojų, niekur nėra užfiksuotas jis pats, jo sūnaus Gabrieliaus, valdžiusio Papilio dvarą, nuotraukų išliko daugiau.

Didžiosios vertybės – iš Platelių

Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Regina Bartkienė pasakojo, kad vertybių ir giminės dokumentų daugiausia išliko Plateliuose. „1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, dvarai buvo nacionalizuoti. Nors turto nemažai išgrobstyta, daliai dvarų pasisekė – jų vertybės ir dokumentai perduoti muziejams. Platelių dvaras buvo vienas tokių, kurio meno vertybės ir labai gausus archyvas apie (10 tūkst. vnt.) pakliuvo į Žemaičių muziejų „Alka“ ir buvo išgelbėti“, – pristatydama įvairių laikotarpių dvaro dokumentus, laiškus, nuotraukas pasakojo R. Bartkienė. Muziejininkė sakė, jog išliko daug laiškų, dienoraščių, planų, inventoriaus aprašų, tačiau dauguma jų rašyti daugiausiai prancūziškai, o muziejui juos išversti sudėtinga ir brangu, nors manoma, kad ten slypi labai įdomių dalykų.

Įspūdinga portretų kolekcija

Nuo 2020 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ pastatas rekonstruojamas, daugelis vertybių deponuota į kitų miestų muziejus.

Dvarų nacionalizacijos metu 1940 metais į Žemaičių muziejų „Alka“ patekusios meno vertybės iš Platelių dvaro  sudaro aukso fondą: tai XVI – XIX a. tapyti portretai, XVIII a. – XIX a. grafika, skulptūros, baldai, indai ir kiti vertingi daiktai, kurių yra bemaž 2000 vienetų. Deja, iš jų tinkami eksponuoti vos 5-6 proc. visa kita – restauruotini. Iš Platelių dvaro į muziejų pateko 8 portretai, iš kurių net šeši priskiriami baroko laikotarpiui. Pagal matomą portretų kiekį, manoma, kad garsi Šuazel giminė turėjo įspūdingą savo giminės portretų galeriją. Muziejuje taip pat yra saugomas netinkamas eksponuoti Fransua de Šuazel-Gufjė portretas, tapytas XVI a.

„Pernai Biržų krašto muziejaus „Sėla“ įgyvendinto projekto I etapo metu, Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo atrinktos eksponuoti tinkamos 46 meno vertybės, kurias susipakavo, išsivežė ir Biržų krašto muziejuje įrengė naujas ekspozicijas, pristatančias grafų Šuazel giminės paveldą iš Platelių. Iš atrinktų 46 vaizduojamosios ir taikomosios dailės eksponatų tik trys yra ne iš Platelių dvaro, o iš Kretingos dvaro – trijų Tiškevičių giminės vyrų portretai. Biržų krašto muziejaus ekspozicijoje yra XVII-XIX a. tapyti portretai, nemažą dalį jų sudaro Šuazel giminės atstovų ir valdovų portretai. Norėčiau akcentuoti vėlesniu laikotarpiu nutapytų dviejų vaikų portretus. Čia puikuojasi XIX a. pirmoje pusėje prancūzų imperatoriaus Napoleono Bonaparto sūnaus Napoleono II portretas ir XIX a. antrąja puse datuojamo nežinomos mergaitės, pasipuošusios mėlyna suknele ir laikančios vynuogių kekę, portretas. Ekspozicijas Biržuose papildo peizažai, natiurmortai, išskirtinai gražus ir didingai vien savo formatu (2,22 x 1,82 m) atrodantis paveikslas – XVIII-XIX a. flamandų dailininko nutapytas paveikslas „Gėlės“. Ilgą laiką paveikslas puošė Žemaičių muziejaus „Alka“ dailės salę, o dabar – Biržų krašto muziejaus salės interjerą“, – pasakojo vyr. muziejininkė D. Lukšienė.

Apie Papilį

E. Lansbergienė demonstravo Papilio dvaro ir jų gyventojų nuotraukas. O nuotraukos į muziejų atkeliavo per grafų šeimos augintinę Genovaitę Vavžekaitę ir jos šeimą. Šios moters provaikaitė – LR finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos šeima padovanojo muziejui promočiutės išsaugotas nuotraukas iš Papilio dvaro.

Anot E. Lansbergienės, iš nuotraukų paaiškėjo labai įdomių dalykų. Vienoje jų matyti kiek interjero ir baldų fragmentų. Dabar tie baldai demonstruojami Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Pasirodo, Papilio dvaro turtai iškeliavo į „Aušros“ muziejų. Anot pavaduotojos, šios parodos tęsinys galėtų būti tai, ką Šiauliai turi sukaupę iš Papilio dvaro. Pristatymo metu susirinkusiems pristatyti sukurti vaizdo reportažai apie grafų de Šuazel-Gufjė giminę, Papilio dvarą ir išsaugotas vertybes bei prisiminimus.

„Plateliai yra pradžia, o Papilys yra šios istorijos pabaiga, iš kurio paskutinė grafaitė pasitraukė į užsienį. Platelių dvaro rūmų nėra išlikusių, Papilio dvaro rūmai stovi iki šiol“, – baigdama albumo pristatymą sakė E. Lansbergienė.

 

 

 


19 liepos, 2024

,,Iš Kirdeikių kaimo sveikinu Ignaliną… „, – sakė žinomas menininkas Gintaras Gesevičius savo tapybos parodos, papuošusios miesto šventės programą, atidaryme. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

18 liepos, 2024

Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiandien keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
18 liepos, 2024

Vasarojančius mieste Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis skaityklose Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Čia galima rasti ne tik […]

17 liepos, 2024

Tojamos stiklo meno muziejuje (Japonija) surengtoje iškilmingoje ceremonijoje menininkei Daliai Truskaitei įteikta Tojamos tarptautinės stiklo parodos 2024 aukso premija. Apdovanojimų […]

Gedimino Kartano nuotr.
17 liepos, 2024

Panevėžyje atidarytas naujausias Lietuvoje šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo – vos per mėnesį muziejuje apsilankė beveik […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]