Telšiuose pristatyta grafų de Šuazel-Gufjė giminės istorija

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai – Papilys“ pristatymas.

Albume – grafų fotografijos

Renginyje dalyvavo ir apie leidinio kūrimo kelią pasakojo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, reikšmingiausias grafų šeimos gyvenimo akimirkas pristatė Žemaičių muziejus „Alka“ vyr. muziejininkės Regina Bartkienė ir Daiva Lukšienė. Renginį moderavo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja Ingrida Vaitiekienė, kolegoms iš Biržų už iniciatyvą ir bendradarbiavimą dėkojo bei simbolines dovanas perdavė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Išleisti leidinį įkvėpė Biržų krašto muziejuje „Sėla“ veikianti to paties pavadinimo paroda, kurioje pristatoma dalis gausios grafų de Šuazel-Gufjė paveldo kolekcijos iš Platelių dvaro, saugomos Žemaičių muziejuje „Alka“, ir Papilio dvaro nuotraukos, daugiausia iš grafų augintinės Genovaitės Vavžekaitės albumo, muziejui dovanoto Gintarės Skaistės. Leidinyje sugulė grafų gyvenimo akimirkų abiejuose dvaruose nuotraukos. Knygos viršelyje esantis grafų herbas atkurtas iš Papilio katalikų bažnyčios suolo, kuris priklausė fundatorių grafų Šuazel šeimai.

Dvaruose – kultūros židinys

Iki pat Pirmojo pasaulinio karo dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių ir socialinės raidos ypatumų dvarai Lietuvoje išliko vienais svarbiausių kultūros židinių. Meninė kūryba tebebuvo gyva Lietuvos dvaruose, o ypač didikų rūmuose. Dvaras kūrė ne tik ekonominio, bet ir politinio bei kultūrinio gyvenimo infrastruktūrą, o didžioji intelektualų bendruomenės dalis kilusi iš dvarų, iš bajorų luomo. Pastebima, kad ilgą laiką bajoriškoji kultūra buvo nepelnytai primiršta ir tik dabar bandoma atsigręžti į šį kultūros politikos kūrimo tarpsnį Lietuvoje.

Nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos į Rusiją pasitraukusiam grafui Ogiustui de Šuazel-Gufjė imperatorius Pavelas I 1800 metais padovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazel šeima valdė bemaž 140 metų, iki pat 1940-ųjų. Žemaitijoje esančiame dvare rezidavo Ogiusto sūnaus Oktavijaus žmona, pirmoji Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, kurios sūnų Aleksandrą savo vardu pakrikštijo Rusijos caras Aleksandras I, o Napoleonas Bonapartas taip sakė: „Ką aš pajutau malonaus tame žygyje į Rusiją – tai pažintis su Sofija“.

Apie 1870-uosius Aleksandras Šuazel-Gufjė įsigijo Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m. Pats grafas fotografavo, išliko nemažai jo darytų nuotraukų, tačiau, pasak leidinio sudarytojų, niekur nėra užfiksuotas jis pats, jo sūnaus Gabrieliaus, valdžiusio Papilio dvarą, nuotraukų išliko daugiau.

Didžiosios vertybės – iš Platelių

Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Regina Bartkienė pasakojo, kad vertybių ir giminės dokumentų daugiausia išliko Plateliuose. „1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, dvarai buvo nacionalizuoti. Nors turto nemažai išgrobstyta, daliai dvarų pasisekė – jų vertybės ir dokumentai perduoti muziejams. Platelių dvaras buvo vienas tokių, kurio meno vertybės ir labai gausus archyvas apie (10 tūkst. vnt.) pakliuvo į Žemaičių muziejų „Alka“ ir buvo išgelbėti“, – pristatydama įvairių laikotarpių dvaro dokumentus, laiškus, nuotraukas pasakojo R. Bartkienė. Muziejininkė sakė, jog išliko daug laiškų, dienoraščių, planų, inventoriaus aprašų, tačiau dauguma jų rašyti daugiausiai prancūziškai, o muziejui juos išversti sudėtinga ir brangu, nors manoma, kad ten slypi labai įdomių dalykų.

Įspūdinga portretų kolekcija

Nuo 2020 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ pastatas rekonstruojamas, daugelis vertybių deponuota į kitų miestų muziejus.

Dvarų nacionalizacijos metu 1940 metais į Žemaičių muziejų „Alka“ patekusios meno vertybės iš Platelių dvaro  sudaro aukso fondą: tai XVI – XIX a. tapyti portretai, XVIII a. – XIX a. grafika, skulptūros, baldai, indai ir kiti vertingi daiktai, kurių yra bemaž 2000 vienetų. Deja, iš jų tinkami eksponuoti vos 5-6 proc. visa kita – restauruotini. Iš Platelių dvaro į muziejų pateko 8 portretai, iš kurių net šeši priskiriami baroko laikotarpiui. Pagal matomą portretų kiekį, manoma, kad garsi Šuazel giminė turėjo įspūdingą savo giminės portretų galeriją. Muziejuje taip pat yra saugomas netinkamas eksponuoti Fransua de Šuazel-Gufjė portretas, tapytas XVI a.

„Pernai Biržų krašto muziejaus „Sėla“ įgyvendinto projekto I etapo metu, Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo atrinktos eksponuoti tinkamos 46 meno vertybės, kurias susipakavo, išsivežė ir Biržų krašto muziejuje įrengė naujas ekspozicijas, pristatančias grafų Šuazel giminės paveldą iš Platelių. Iš atrinktų 46 vaizduojamosios ir taikomosios dailės eksponatų tik trys yra ne iš Platelių dvaro, o iš Kretingos dvaro – trijų Tiškevičių giminės vyrų portretai. Biržų krašto muziejaus ekspozicijoje yra XVII-XIX a. tapyti portretai, nemažą dalį jų sudaro Šuazel giminės atstovų ir valdovų portretai. Norėčiau akcentuoti vėlesniu laikotarpiu nutapytų dviejų vaikų portretus. Čia puikuojasi XIX a. pirmoje pusėje prancūzų imperatoriaus Napoleono Bonaparto sūnaus Napoleono II portretas ir XIX a. antrąja puse datuojamo nežinomos mergaitės, pasipuošusios mėlyna suknele ir laikančios vynuogių kekę, portretas. Ekspozicijas Biržuose papildo peizažai, natiurmortai, išskirtinai gražus ir didingai vien savo formatu (2,22 x 1,82 m) atrodantis paveikslas – XVIII-XIX a. flamandų dailininko nutapytas paveikslas „Gėlės“. Ilgą laiką paveikslas puošė Žemaičių muziejaus „Alka“ dailės salę, o dabar – Biržų krašto muziejaus salės interjerą“, – pasakojo vyr. muziejininkė D. Lukšienė.

Apie Papilį

E. Lansbergienė demonstravo Papilio dvaro ir jų gyventojų nuotraukas. O nuotraukos į muziejų atkeliavo per grafų šeimos augintinę Genovaitę Vavžekaitę ir jos šeimą. Šios moters provaikaitė – LR finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos šeima padovanojo muziejui promočiutės išsaugotas nuotraukas iš Papilio dvaro.

Anot E. Lansbergienės, iš nuotraukų paaiškėjo labai įdomių dalykų. Vienoje jų matyti kiek interjero ir baldų fragmentų. Dabar tie baldai demonstruojami Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Pasirodo, Papilio dvaro turtai iškeliavo į „Aušros“ muziejų. Anot pavaduotojos, šios parodos tęsinys galėtų būti tai, ką Šiauliai turi sukaupę iš Papilio dvaro. Pristatymo metu susirinkusiems pristatyti sukurti vaizdo reportažai apie grafų de Šuazel-Gufjė giminę, Papilio dvarą ir išsaugotas vertybes bei prisiminimus.

„Plateliai yra pradžia, o Papilys yra šios istorijos pabaiga, iš kurio paskutinė grafaitė pasitraukė į užsienį. Platelių dvaro rūmų nėra išlikusių, Papilio dvaro rūmai stovi iki šiol“, – baigdama albumo pristatymą sakė E. Lansbergienė.