Zenono Bulgakovo fotografijose – neretušuota sausio įvykių tiesa
Šis mėnuo ypatingas sukaktimi – Lietuva išdidžiai mini 30-ąsias Sausio įvykių metines. Jau trisdešimt metų skaičiuojame nuo laisvę galutinai lėmusios Sausio 13-osios. Iš vienos pusės – tai didžiulis laiko tarpas, per kurį spėjo gimti ir subręsti ištisa karta. Kita vertus, taip ryškiai daugumos lietuvių sąmonėje įsispaudusi naktis, regis, buvo dar taip neseniai… Skausminga atmintis tebėra gyva – laisvė buvo apginta, tačiau vis dar atrodo trapi.
Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarės – vienas tų momentų, kai ypač ryškiai juntamas istorijos alsavimas. Stabtelėkime ir pamąstykime, kiek daug gebėjo nuveikti paprasti ir kartu labai nepaprasti mūsų šalies žmonės, kai 1991 metų pradžioje sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pristato dokumentinės fotografijos meistro, alytiškio Zenono Bulgakovo išskirtinių 30-ties metų senumo kadrų virtualią parodą. Archyvinėse fotografijose atsispindi sausio įvykių dramatizmas, tvyranti įtampa. Unikaliuose kadruose – gilias emocijas atspindintys žmonių veidai, atviri ir be jokio užglaistymo.
Lemtingų dienų liudininku tapęs žinomas fotomenininkas iki šiol negali apie tai galvoti be jaudulio. Vėl ir vėl peržvelgdamas įamžintas akimirkas Zenonas Bulgakovas kiekvieną kartą graudinasi.
„Liko liūdesys, nes ne visiems taip laimingai viskas baigėsi, kaip man“, – sako alytiškis fotografas.
Kitas alytiškis, praturtinęs virtualią parodą muzika ir žodžiais – Darius Mileris-Nojus. Dainų autorius ir atlikėjas, buvęs grupės „Airija“ narys, išvykęs svetur, tačiau dalelę širdies palikęs gimtajame mieste, yra iki šiol mylimas jo gyventojų.
„Dalinuosi tuo, ką turiu ir ko ieškau, kokį matau pasaulį – džiugų ir liūdną, juodą ir baltą. Vėl ir vėl jaučiu, kad mūsų širdys plaka kaip viena širdis, girdžiu tūkstančius garsų, kurie čia tolsta, čia aidu grįžta, virsdami daina iš mano lūpų“, – sako Darius Mileris.
