Po „čekučių“ skandalo – Kauno miesto savivaldybės išvada: esama tvarka neprieštarauja įstatymui
Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nustatė, jog savivaldybėje galiojanti tvarka, kai tarybos nariai neprivalo dokumentais pagrįsti savo tiesioginės veiklos vykdymui patirtų išlaidų, atitinka Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) nuostatas.
Toks tyrimas savivaldybėje atliktas prokuratūros nurodymu, po to, kai „čekučių“ skandalo kontekste paaiškėjo, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai teikdami prašymą kompensuoti jiems su nario veikla susijusias išlaidas neprivalo pateikti jas patvirtinančių dokumentų.
Kaip nurodoma tarnybos parengtos ataskaitos išvadose, remiantis VSĮ, tarybos nariui siekiant susigrąžinti lėšas už patirtas išlaidas jam vykdant tiesiogiai su pareigomis susijusias veiklas, būtinos kelios sąlygos: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla, lėšos turi būti išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitoms panašioms išlaidoms apmokėti bei jos negali būti tiesiogiai padengtos savivaldybės administracijos.
„Mes konstatavome faktus, o kur radome neatitikimus dabar jau prokurorai spręs, reikšmingi jie, ar ne. Bet iš esmės ten didelių pažeidimų nenustatyta“, – Eltai antradienį teigė Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji patarėja Violeta Zeltinienė.
Ataskaitos metu parengtos išvados dėl tolimesnių sprendimų perduotos prokuratūrai, praneša savivaldybės atstovai.
Kai kurias reglamento dalis siūlo tobulinti
Visgi, nors Kontrolės ir audito tarnyba pripažino, jog tokios Kauno miesto savivaldybės reglamento nuostatos neprieštarauja įstatymui, esamą tvarką kai kuriais aspektais dar siūloma tobulinti. Nurodoma, jog tam, kad tarybos narys galėtų gauti kompensacinę išmoką už su jo tiesiogine veikla susijusias išlaidas, savivaldybės reglamente turi būti nustatyta tvarka, leidžianti pagrįstai susieti tarybos nario išlaidas su jo atliekama veikla.
„Kai nagrinėjome reglamentavimą, pastebėjome, kad išmoka yra mažinama tik dėl lankomumo be pateisinamos priežasties, ir kad išmokos dydis priklauso išimtinai nuo posėdžių lankymo“, – tarnybos posėdyje antradienį teigė Kontrolės ir audito tarnybos vyresnioji patarėja Anna Čibirauskienė.
Pasak vertinimą atlikusios specialistės, savivaldybės reglamentas taip pat numato, kad išmoka tarybos nariui gali būti neišmokama tik esant vienai iš dviejų aplinkybių – šiam nelankant posėdžių arba viršijus kompensuojamą mėnesinę su tarybos nario veikla susijusių lėšų sumą. Tad, jei tarybos narys, nurodydamas mėnesines su jo veikla susijusias išlaidas atitinka šiuos kriterijus, kitų teisinių aplinkybių atsisakyti jam kompensuoti patirtas išlaidas šiuo metu nėra.
„Pagal patvirtintą formą, išlaidų rekvizitai nurodomi tik tada, jei jie yra. Atsakomybė yra palikta kiekvienam tarybos nariui asmeniškai. (…) Pats subjektas – tarybos narys – turi labai specifinį statusą. Jis yra aukščiausia grandis ir čia kalbama apie jį ir jo veiklą. Virš jo yra rinkėjai, bet ne administracija, (…) ji negali kontroliuoti tarybos nario išlaidų struktūros“, – teigė A. Čibirauskienė.
„Pagal tarybos nario subjektiškumą ir jo statusą, administracija yra hierarchiškai žemesnė ir ji negali kontroliuoti tarybos nario išlaidų struktūros. (…) Tai atkreipėme dėmesį į tai, kad šis reglamentavimas nepakankamas ir neišsamus“, – pažymėjo specialistė.
Prokuratūros dėmesio susilaukė po skaidrumo tyrimo
Praėjusių metų pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų skaidrumo tyrimą „Skaidrinam“ nustatyta, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir vicemerai Andrius Palionis bei Mantas Jurgutis per 2019–2023 m. kadenciją iš savivaldybės susigrąžino po maksimalią tarybos nario veiklai kompensuojamų lėšų sumą – 43 tūkst. eurų. Tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų – čekių – savivaldybės administracijai nepateikė.
V. Matijošaitis tąkart teigė, jog pagal savivaldybėje galiojančią tvarką neprašoma čekiais pagrįsti panaudotų tarybos nario reikmėms skirtų lėšų. Politiko teigimu, tokia tvarka yra tinkama, nes neapsunkina tarybos narių. Todėl, pasak mero, Kaunas galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms savivaldybėms, kaip turėtų būti reglamentuojamas savivaldos lėšų panaudojimas ir šios tvarkos keisti jis teigė neketinąs.
Savivaldybėje galiojančios tarybos narių išlaidų kompensacijos tvarkos įkaitais A. Tapino inicijuotame tyrime tapo ir trys šios Vyriausybės ministrai, buvę Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai. „Skaidrinam“ tyrimas atskleidė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dirbdama Kauno savivaldybėje galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Dėl to, po viešojoje erdvėje kilusio spaudimo, politikė iš posto pasitraukė.
Klausimų kilo ir dėl Kultūros ministro Simono Kairio bei Finansų ministrės Gintarės Skaistės. Klausimų susilaukusi G. Skaistė Kauno miestui nusprendė grąžinti beveik 14 tūkst. eurų už patirtas tarybos nario išlaidas iš savivaldybės biudžeto jai kompensuotų lėšų.
Pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.
STT jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio, Prienų rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono savivaldybių.
Iš 19 pradėtų tyrimų įtarimai dėl skaidrumo panaudojant savivaldybių tarybų nariams skirtas lėšas pareikšti Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, buvusiam Alytaus merui Algirdui Vrubliauskui bei buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą, prašydama Tauragės rajono savivaldybei iš vicemerės Virginijos Eičienės priteisti 19,6 tūkst. eurų nepagrįstai panaudotų išmokų.
