Po diskusijas sukėlusios paminklo A. M. Brazauskui iniciatyvos, Kauno taryboje svarstoma steigti istorinės atminties komisiją
Po aršias diskusijas Laikinojoje sostinėje sukėlusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio siūlymo statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, tarybos opozicijoje kyla iniciatyvos savivaldybėje steigti istorinės atminties komisiją. Šią idėją, pasak opozicijos lyderio Pauliaus Lukševičiaus, planuojama aptarti artimiausiame tarybos posėdyje.
„Matome tam didžiulį poreikį, iniciatyvos kyla, bet dabar reikės laukti kito tarybos posėdžio“, – Eltai pirmadienį teigė P. Lukševičius.
„Norime pasiruošti dokumentus ir tada apie tai kalbėti“, – pažymėjo konservatorių atstovas.
Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui. Šią mero V. Matijošaičio iniciatyvą parėmė 25 tarybos nariai, 7 pasisakė prieš, dar tiek pat balsuojant susilaikė.
Nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, Kauno tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar Laikinojoje sostinėje iš tikrųjų turėtų iškilti paminklas A. M. Brazauskui. Balsuojant dėl siūlymo susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Vieningos pozicijos prieš laikėsi visi tarybos konservatoriai, išreiškę kritiką, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.
„Neturime nuosaikios istorinės programos, kas turi mieste atsispindėti istoriškai. Statome paminklą Aleksandrui Jogailaičiui, kuris su Kaunu nėra stipriai susijęs, o dabar Algirdui Brazauskui… Tokie dalykai nesuprantami“, – anksčiau Eltai teigė P. Lukševičius.
V. Matijošaičio siūlymas spėjo sulaukti kritikos ir nacionaliniu lygmeniu – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais, mat, anot ministro, A. M. Brazausko paminklui ne vieta greta tarpukario prezidentų.
Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.
A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas. A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.
