Kaunas – perspektyvi transporto ir logistikos plėtros vieta

„Patogi Kauno geografinė padėtis ir išplėtota transporto infrastruktūra – tai geras susisiekimas su didžiaisiais Lietuvos miestais ir prielaida tolesnei infrastruktūros plėtrai. Perspektyvos Kaunui tapti svarbia Rytų Europos automobilių, geležinkelio, upių ir oro transporto kelių kryžkele yra tikrai realios“, – šiandien konferencijoje „Nauji iššūkiai Kaunui“ sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, Kauno regiono verslininkai ir įmonės sukuria penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viena didžiausių sukuriamų BVP dalių šalyje.

Kaunas patenka į transeuropinį transporto koridorių „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“, kuris tęsiasi nuo Šiaurės jūros uostų Belgijoje ir Olandijoje per Vokietiją ir Lenkiją iki Baltijos šalių ir Suomijos. Čia susikerta dvi geležinkelių sistemos – europinio (1435 mm) vėžės pločio ir plačiojo (1520 mm) vėžės standarto. Tai suteikia galimybę Kaune logistikos sektoriuje kurti papildomą pridėtinę vertę.

Šiemet planuojama pradėti keleivinių traukinių judėjimą europine vėže „Rail Baltica” maršrutu Kaunas–Balstogė, užtikrinant tolesnį susisiekimą su Varšuva, Krokuva ir Vakarų Europos miestais. Šių metų antroje pusėje numatoma rangos darbų pradžia geležinkelio ruožuose Jiesia–Rokai, Rokai–Palemonas, Palemonas–Kaunas.

Rengiamas ir su Europos Komisija (EK) derinamas projektų paketas, skirtas panaudoti likusią Lietuvai tenkančio Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. CEF) „nacionalinio voko“ sumą (197 mln. Eur) bei užtikrinti projekto „Rail Baltica“ antro etapo įgyvendinimą.

Kaune susikerta ir strateginės reikšmės sausumos keliai. Iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų ir CEF fondo „Via Baltica“ projektui finansuoti planuojama gauti apie 75,9 mln. Eur arba 16 proc. viso projektui reikalingo finansavimo. Bendro finansavimo dalis iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sudarytų iki 94,4 mln. Eur. Projekto įgyvendinimo metu planuojama rekonstruoti kelio ruožus tarp Kauno ir Marijampolės bei Kauno ir Panevėžio, statybos darbai numatyti ir kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Naujuoju ES finansiniu laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas Kauno oro uostui, kuriame 2015 m. paslaugos suteiktos net 747 tūkst. 284 keleiviams, aptarnauti 7 tūkst. 438 skrydžiai. Iki 2020 m. į oro uosto infrastruktūrą ketinama investuoti 7,2 mln. eurų.

Kaunas yra didžiausių šalies upių – Nemuno ir Neries sankirta. Laivybos sąlygoms valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose užtikrinti reikėtų pastatyti upių patvankas, šalia kurių būtų įrengiami šliuzai laivams praplaukti, tačiau pirmiausia būtina įteisinti šiuo metu galiojančio Vandens įstatymo pataisas.

Patvankų įrengimas sumažintų upių dugno ir krantų eroziją, pagerintų kraštovaizdžio būklę, leistų plėtoti krovininę laivybą, būtų užtikrintos tinkamos sąlygos laivybai sausringu laikotarpiu, tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje E41 (nuo Kauno iki Klaipėdos) galėtų plaukti laivai su 1,8 m grimzle.