12 kovo, 2021
Rūta Averkienė | XXI amžius

Kazys Nasvytis – „daktaras Barzda“. Įkalinta gyvenimo tiesa

Gydytojas pulkininkas Kazimieras Nasvytis Sibire

Noriu šiek tiek papasakoti apie didžią asmenybę, nusipelniusią Marcinkonių krašto žmonėms. Kovo 1-ąją sukako 125 metai, kai gimė Kazimieras Nasvytis – iškilių Lietuvos asmenybių – ilgametės valstybinio radijo diktorės, aktorės Undinės Nasvytytės bei architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių – tėvas, Žemaitijos bajorų palikuonis, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės gydytojas, turėjęs pulkininko laipsnį, bei politinis kalinys. Jis buvo aukščiausios ,,prabos“ Lietuvos šviesuomenės ir inteligentijos atstovas. Marcinkoniškiams jis žinomas kaip ,,daktaras Barzda“, šioje Dzūkijos žemėje palikęs ryškų pėdsaką. Kazimiero Nasvyčio vardu pavadinta viena iš Marcinkonių kaimo gatvių, namą, kuriame buvo ligoninė ir jis dirbo, puošia paminklinė lenta.

Tai kas gi buvo tas ,,daktaras Barzda“? Prieš kokius 20 metų savo tėvo bei visos šeimos nelengvą gyvenimo istoriją papasakojo šviesaus atminimo dukra Undinė. Ji, pažadėjusi tėvui įrodyti ir įtvirtinti šeimos bajorišką kilmę, nuo 2000 iki 2008 metų vadovavo Lietuvos bajorų karališkai sąjungai.

Nasvyčių giminės genealoginis medis giliai įleidęs šaknis į Lietuvos praeitį. Legitimacinėse bajorų knygose Kazimiero Nasvyčio protėvių kilmė pažymėta jau 1672 metais… Gimęs Tauragės apskrities Margiškių kaime, jis buvo jauniausias iš šešių brolių ir dviejų seserų. Kai būsimajam gydytojui buvo devyneri, mirė tėvas. Motina, Žemaitijos bajoraitė Kiltinavičiūtė, tų laikų šviesuolė, siekė, kad visi jos vaikai įgytų aukštąjį išsilavinimą ir gerą profesiją. Kazimieras ir dar du jo broliai – Motiejus ir Steponas – baigė medicinos mokslus, kiti taip pat turėjo aukštojo mokslo diplomus. Ūkininkauti 320 ha ūkyje pasiliko vyriausiasis iš Nasvyčių. K. Nasvytis mokėsi Palangoje, Jaltoje, vėliau Kijevo universitete studijavo mediciną. Rusijoje prasidėjus revoliucijai, studijas pratęsė Berlyne, Humboldtų universitete. Studijų metais išmoko vokiečių, prancūzų, čekų ir lenkų kalbas. Po studijų pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės gydytoju, ten gavo pulkininko laipsnį. Kariuomenės gydytojas, o vėliau ir su šeima – žmona ir trimis vaikais – buvo nuolat siuntinėjamas dirbti į vis kitas vietas. 1939 metais rusams iš lenkų atėmus Vilnių, su Lietuvos kariuomenės rinktine K. Nasvytis įžygiavo į Vilnių. Kitas gyvenimo etapas – neilgai trukęs divizijos gydytojo darbas Vilniuje, šaulių korpuse, nes 1941 metų birželį Kazimieras Nasvytis Pabradės poligone jau buvo areštuotas. Už nebijojimą reikšti savo argumentuotą nuomonę apie tvarką sovietų armijoje jis gavo 10 metų lagerio. Kurį laiką jis buvo kalintas KGB rūmuose Vilniuje, vėliau po tardymų išvežtas į Rusiją, Gorkio ir Burepolonsko lagerius. Skausmingi vaikams buvo tėvo prisiminimai, kad, pasižiūrėjus į karves, tekdavo net ir samanas valgyti. Dėl tokio ,,gyvenimo“, kaip pats vėliau pasakojo vaikams, vienu metu tesvėrė 45 kilogramus. Tačiau gerai išmanydamas mediciną, net sovietiniame pragaro katile gydytojas vis dėlto išliko gyvas… Siaučiant epidemijai gydydamas kalėjimų prižiūrėtojų šeimas, jis galėjo niekam nežinant paimti vaistų ir padėti kaliniams. Visais galimais būdais apgaudinėdamas lagerių valdžią, jis gelbėjo lietuvius, rizikuodamas savo gyvybe. Visa tai darė vildamasis, kad galbūt kas nors padės ir jo nežinia kur esantiems artimiesiems. 1944 metais Kazimieras Nasvytis buvo pakartotinai nuteistas ir ištremtas į Šiaurę, kalėjo Vorkutos, Salechardo, Nadymo, Intos lageriuose.

Gydytojas K. Nasvytis į Lietuvą sugrįžo 1954 metų gegužę – po trylikos nesimatymo su šeima metų. O visiškai reabilituotas buvo 1960-aisiais, Maskvos karinės apygardos karo tribunolui peržiūrėjus jo bylą ir neradus nusikaltimo sudėties. Tačiau K. Nasvytis, grįžęs į Lietuvą, turėjo teisę apsigyventi ne arčiau kaip už 100 kilometrų nuo sostinės, todėl pasirinko Druskininkus. Ten išbuvo neilgai, nes ramybę surado netyčia užklydęs į šilų kaimą Marcinkonis. Čia jis pradėjo dirbti ligoninės gydytoju. Gyvenimas šiame kaime Lietuvos kariuomenės gydytojui, pulkininkui K. Nasvyčiui buvo bene pats brandžiausias jo gyvenimo etapas. Čia gimė ,,daktaras Barzda“ – taip dzūkai „pakrikštijo“ K. Nasvytį. Daktarui patiko Marcinkonių apylinkių gamta ir dzūkų paprastumas. Jis dirbo tuometinėje dešimties lovų ligoninėje. Čia jis gydydavo nesunkius ligonius, priimdavo gimdymus, o žmona Elena Nasvytienė būdavo prie kūdikių.

Marcinkoniškiai prisimena, kad vakarais Nasvyčiai eidavo prie tvenkinio, kuris buvo įrengtas paties gydytojo rūpesčiu, kad kaimiečiai turėtų kur maudytis. Marcinkonyse ,,daktaras Barzda“ atlikdavo bandymus su pušų šakomis, mokslinius eksperimentus su baltosiomis pelėmis – užkrėsdavo jas vėžio ląstelėmis ir stebėdavo, kaip vystosi liga. Dažnai sėkmingai pagydydavo užkrėstą organizmą. Gydytojas žinojo gausybę receptų, kuriuos iki šiol mini senosios kartos kaimo žmonės.

Kazimieras Nasvytis išsirūpino, kad Marcinkonių geležinkelio stotelėje sustotų greitieji traukiniai. Dėl to reikalo jam teko važiuoti į Maskvą, į geležinkelių valdybą.

Marcinkonyse keletą kadencijų gydytojas buvo renkamas apylinkės deputatu, jam buvo suteiktas garbės girininko vardas. Be to, gydytojas tuo metu vienintelis rajone turėjo pulkininko laipsnį.

Buvusios Marcinkonių ligoninės darbuotojos K. Nasvytį prisimindavo kaip gerą, bet labai reiklų mediką. Jis ypač užjautė tremtinius, padėdavo jiems.

Nors ir gyvendamas kaime, gydytojas K. Nasvytis buvo dažnas sostinės koncertų ir teatrų lankytojas, bibliotekų skaitytojas. Norėdamas, kad ir kaimo žmonės šiek tiek kultūrinio gyvenimo paragautų, dažnai kviesdavosi teatralus į Marcinkonis.

Turėdamas subtilų humoro jausmą, jis mėgdavo pakritikuoti už netvarką, už nevalyvumą. Lankydamas dzūkelius kaimuuose, gydytojas nepatingėdavo perbraukti pirštu per palanges, užeiti į tvartus ir patikrinti, ar švariai laikomi gyvuliai…

Marcinkonių apylinkių žmonės gerbė ir mylėjo savo ,,daktarą Barzdą“. Mylėjo ir jis – ir mirties patale apie Marcinkonis jis kalbėjo su nostalgija.

Nasvyčių šeimos gyvenime yra keli įdomūs sutapimai. Dukra Undinė Nasvytytė yra pasakojusi, kad tėvelis labai nemėgo skaičiaus 13, argumentuodamas, jog Vokietijoje nėra šito skaičiaus nei ant namų, nei teatruose. 1672 m. sausio 13 d. Karališkųjų bajorų sąjunga įregistravo Nasvyčių bajorystę. 1992 m. sausio 13 d. mirė gydytojo žmona Elena. Dukra Undinė yra gimusi būtent kovo 13-ąją. Šią dieną 1974 metais mirė gydytojas K. Nasvytis.

Taigi likimas, atrodo, turi savus dėsnius ir savas tiesas…

 

 

 


14 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį lankėsi Kaune, kur pagerbė Romo Kalantos atminimą. Šalies vadovas dalyvavo parodos „1972: pramušti sieną“ […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

7 gegužės, 2022

Gegužės 5 d. Druskininkuose startavo projektas „Druskininkai – be ribų“, kuriuo siekiama įvertinti, kiek Druskininkai yra draugiški neįgaliesiems bei nustatyti […]

4 gegužės, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclere Agila Barzdiene trečiadienį dalyvavo Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje vykusiame […]

3 gegužės, 2022

Šiandien minima Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena. Ši Lietuvos ir Lenkijos Valstybės 1791 m. paskelbta Konstitucija – ne tik pirmoji Europoje […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]

29 balandžio, 2022

Europos Komisija, vykdydama Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, prisidės prie 100 Europos miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo […]

25 balandžio, 2022

politikaPo dviejų metų pertraukos į gyvą formatą grįžusioje didžiausioje Lietuvos statybų parodoje RESTA įvyko žurnalo „STRUCTUM“ organizuota konferencija „Žmogus miestui […]

24 balandžio, 2022

Šį savaitgalį Druskininkuose vykstančio sportinių šokių festivalio „Druskininkų pavasaris 2022“ metu buvo surengtas Lietuvos čempionatas Jaunimo iki 21 m. amžiaus […]

23 balandžio, 2022

Tauragės kultūros centras, tęsdamas tradicijas bei puoselėdamas lietuvių tautos ir savo krašto kultūrą, ugdydamas meilę tautinei muzikai, balandžio 15 d. […]

22 balandžio, 2022

Įdomiausias laikas paukščiams stebėti yra pavasarinių ir rudeninių migracijų metas. Šiuo metu, jeigu pasiseks, galima pamatyti rūšių, kitu metu Tauragės […]

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja Danguolė Dabrišienė sakė, kad Liepalotų ir Demikių šeimų kapo paminkle nėra atskirai įrašyta kun. Juozo Demikio pavardė, todėl jis gimtinėje naujoms kartoms kaip ir nežinomas / Birutės Nenėnienės nuotr.
16 balandžio, 2022

Besiformuojančiai Lietuvos inteligentijai sudėtingais spaudos draudimo laikais iškilo vienas svarbiausių uždavinių – žadinti lietuvių tautos dvasią, priešintis rusinimo politikai, siekti […]

15 balandžio, 2022

Šiandien visame pasaulyje minima Kultūros diena. Ta proga Druskininkuose atidengta skulptoriaus Aloyzo Janušausko išlieta bronzinė atminimo lenta poetams, Lietuvos nacionalinės […]

14 balandžio, 2022

Žaliausiu Lietuvoje miestu siekianti tapti Tauragė link šio tikslo žengė dar vieną žingsnį ir pirmoji šalyje įgyvendino daugumos Vilniaus, Kauno […]

Istorikė, rašytoja, publicistė, poetė Joana Viga Čiplytė / Broniaus Vertelkos nuotr.
6 balandžio, 2022

Tarp kandidatų 2021 metų Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti buvo ir panevėžietė Joana Viga Čiplytė – rašytoja, publicistė, poetė, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
6 balandžio, 2022

Balandžio 5 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus būstinėje vyko visuomenininkų iniciatyvinio komiteto dėl Lietuvos valstybės karinio veikėjo, […]

6 balandžio, 2022

Trys šalies savivaldybės – Tauragės, Druskininkų ir Jonavos – skatindamos gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, artimiausiu metu planuoja įsigyti 16 […]

31 kovo, 2022

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio teatre laureatams įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos […]

23 kovo, 2022

Šiandien Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai ir mokyklų vadovai susitiko su mūsų kurorte apsistojusiomis ukrainietėmis, kurios turi pedagoginį išsilavinimą arba […]