18 kovo, 2021
Telšių kultūros centras

Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Adolfas Puplauskas: „Kovo 11-oji— tai sunkiai suvokiama Dievo dovana Lietuvai“

Signataras Puplauskas

Telšių kultūros centras Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 31-ąjai sukakčiai paminėti parengė išskirtinį interviu su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, Telšių miesto Garbės piliečiu Vytautu Adolfu Puplausku. Jis – išskirtinė asmenybė, nepaprastai šviesaus proto ir tuo pat labai paprastas, turintis daug atjautos viskam, kas gyva. Ypatingai daug prisidėjęs prie Lietuvos laisvės atgavimo V. A. Puplauskas atskleidė, kad Kovo 11-osios Akto pasirašymas jam buvo visų gyvenimo svajonių išsipildymas su kaupu.

Vytautas Adolfas gimė 1930 m. spalio 3 d., smulkių ūkininkų, inteligentų šeimoje, kurioje visi vaikai lankė mokyklas, o ilgais žiemos vakarais, paruošę pamokas, kartu su tėvais skaitydavo knygas, laikraščius, diskutuodavo politinėmis, religinėmis, istorinėmis temomis.

Besimokant pradinėje mokykloje V. A. Puplauskui, įvyko ir dviejų Nepriklausomybės Akto signatarų – esamo ir būsimo, susitikimas. Vasario 16-osios Akto signataras, Telšių vyskupas Justinas Staugaitis V. A. Puplauskui Šv. Antano Paduviečio katedroje suteikė sutvirtinimo sakramentą. Telšių miesto Garbės pilietis tikras katalikas, jį ne tik kas sekmadienį, bet ir kas vakarą galima sutikti šv. Mišiose Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje.

Baigęs mokslus Telšiuose, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Elektrotechnikos fakultetą, įgijo inžinieriaus eletromechaniko specialybę, grįžo į Telšius ir įsidarbino „Masčio“ fabrike elektrocecho meistro pareigose. Net būsimą žmoną Oną Aleknavičiūtę ten sutiko, su ja dviejų dukterų ir dviejų sūnų susilaukė, o dabar ir anūkais džiaugiasi.

Kai Telšiuose kūrėsi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio skyrius, V. A. Puplauskas įsijungė į jo veiklą, buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, išrinktas į Lietuvos Atkuriamąjį Seimą, pasirašė drauge su kitais deputatais Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą.

Interviu parengtas bendradarbiaujant su Telšių Žemaitės dramos teatru ir Telšių Karolinos Praniauskaitės viešąja biblioteka.

Esate žmogus, nepaprastai daug prisidėjęs prie modernėjančios Lietuvos kūrimosi. Papasakokite apie savo kelią į politiką.

Politika buvo mano mėgiamas dalykas, šeimoje apie politiką visuomet buvo kalbama. Dar man teko dešimt metų pagyventi ir nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Tuomet tėveliai pasakojo, kaip jie Amerikoje gyveno, kaip mama rinko aukas Lietuvos nepriklausomybei stiprinti. Okupacijos metais rodžiau, kad nepritariu okupanto idėjoms, primygtinai kvietė tapti partiniu. Stengiausi viešai priešintis komunistinei ir ateistinei ideologijai. Mane gąsdino, bet į tai nekreipiau dėmesio, buvau už tai, kad lietuvis turi būti bebaimis patriotas ir parodyti, kad jo nepalaužė okupanto priespauda ir represijos.

Atėjo metas Sąjūdžiui. Kai tik susikūrė Sąjūdis Vilniuje, atsirado Sąjūdžio grupė ir Telšiuose, prisijungiau ir tapau Sąjūdžio valdybos nariu.

Kodėl Nepriklausomybei įteisinti reikėjo pirmiausia atšaukti kitus teisinį pagrindą turinčius dokumentus, o tik vėliau dešimtimis parašų patvirtinti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atstatymo Aktą?

Jei nebūtų panaikinta Tarybų sąjungos konstitucija ir nebūtume atsiriboję nuo visų kitų mus varžančių dokumentų, būtų Nepriklausomybės Aktas negaliojantis. Viską atlikome teisingai. Tarybų Sąjungos teisininkai net nebandė kritikuoti ir pripažino, kad viskas atitinka tarptautinei teisei. Šiandieną jau 31 m. prisimename Kovo 11-ąją. Kas ją gali užmiršti! Tai buvo ypatinga diena ir pasiruošimas. Buvo toks galingas jausmas, kad jį jautė Tarybų sąjungos vyriausybė ir nedrįso užgniaužti nepriklausomybės siekio kaip tai padarė su Čekoslovakija, su Vengrija…

Kaip vertinate Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktų svarbą?

Labai daug panašumų. Jie pasirašyti dar esant svetimai kariuomenei Lietuvoje. Drąsus žingsnis ir tikrai didelis indėlis buvo Vytauto Landsbergio pasirašant Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atsatatymo Aktą, taip kaip Vasario 16-osios Akto pasirašyme svarbus buvo Jono Basanavičiaus vaidmuo. Jie nesvyruodami siekė tikslo, negalvodami, kokios pasekmės bus, net JAV prezidentas skambino V. Landsbergiui esą elgiamasi per drąsiai ir bus pakenkta M. Gorbačiovo pertvarkai.

31-eri metai laisvės. Ar tokią Lietuvą įsivaizdavote?

Nepriklausomybė nėra dovanojama. Kiekviena valstybė nepriklausomybę turi pati išsikovoti. Ačiū Dievui, teko būtį įvykių epicentre ir tą nepriklausomybę pajusti pačiam. Sakyčiau, kad 31-eri metai nenuėjo veltui, pagražėjo, atsigavo mūsų kaimas, miestai, demokratija Lietuvoje įsitvirtino. Linkiu Lietuvai nesustoti, nesakyti, kad viskas gerai. Esame ir NATO, ir ES narė, lygtai saugu, bet kaip parodė šis pandemijos protrūkis, kad greit viskas gali apsiversti ir ne į gerąją pusę. Nepriklausomybė – kaip kūdikis ant motinos rankų. Reikia, kad ją mes mylėtume, stiprintume, ja rūpintumės. Kas sudaro Lietuvą? Ogi Lietuvos žmonės. Reikia, kad jie šioje audringoje jūroje, koks yra pasaulis, turėtų aiškų kompasą – siekį į gera. Svarbu, kad auklėjimo sistema kreiptų mus visus visuotino gėrio linkme. Gėrio šaltinis yra Dievas, tad, jei norime ne tik laisvos, bet ir laimingos Lietuvos, turime kreipti žvilgsnį į Dievą.

Ačiū už pokalbį!


27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

26 kovo, 2024

Savaitgalio išvykos įgauna pagreitį! Telšių regiono lyderis – Žemaitijos turizmo informacijos centras – kviečia jus į viešnagę Telšiuose ir Telšių rajone […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]

13 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kreipimąsi dėl Salomėjos Nėries vertinimo gavusi desovietizacijos komisija tikina praeityje priimtų sprendimų dėl jos vardu pavadintų viešųjų objektų […]