Palūšės bažnyčia sulaukia vis daugiau dėmesio
Paskelbus apie kultūrine bomba vadinamus restauratorių atradimus šv. Juozapo Palūšės bažnytėlėje, susidomėjimas šia unikalia, Lietuvoje viena seniausių ir vertingiausių medinės architektūros šventovių dar labiau išaugo. Restauratoriai jau baigė tyrimus ir dabar rengia ataskaitą, kurią kartu su siūloma restauravimo programa pateiks klebonui Vidui Smagurauskui. Savivaldybė su klebonu rugsėjo pradžioje planuoja pristatymo renginį. Rugpjūčio 4 dieną bažnytėlėje lankėsi savivaldybės meras Justas Rasikas ir Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Juodagalvienė. Jie susitiko su atliktų tyrimų projekto vadove Indre Valkiūniene, aptarė tapybos atidengimo, taip pat restauravimo eigos ir finansavimo galimybių klausimus. Tuo metu bažnytėlėje ir šventoriuje dirbo Lietuvos televizijos laidos ,,Atspindžiai“ kūrybinė grupė. Kalbintas ir klebonas, ir restauratorė, ir parapijos atstovai. Laida apie Palūšės bažnyčią ir jos kultūrinius lobius bus rodoma rugsėjo mėnesį.
Susitikimo metu apžiūrėta ir bažnyčios varpinė, kurios vidinės rąstinės sienos yra visiškai autentiškos, kaip ir čia saugomos pirmojo altoriaus lentos su iliuzine tapyba. Palypėjęs siaurais laipteliais, varpinės palubėje pamatai kabančius Mykolo ir Juozapo varpus, trečiasis – Lauryno varpas – yra suskilęs. Ir pati aštuoniakampė varpinė yra vienintelė tokia Lietuvoje. Kaip sakė restauratorė, Lietuvoje apskritai tokių medinių bažnyčių beveik nėra. Ji pati neseniai dirbo senojoje Tryškių bažnytėlėje, kuri tiek perstatyta, perdaryta, kad apie autentiškumą jau sunku kalbėti, o tapybos rastas tik fragmentas, kai tuo tarpu Palūšėje – ištisi, gerai išsilaikę paveikslai. Atrasti puikios tapybos šv. Nepomuko, šv. Stanislovo atvaizdai, prie langų – apaštalų figūros. Sienos, kaip sakė Indrė, ištapytos tamsiai žaliu ir rausvu marmuru. Neužtapytos jų vietos leidžia spėti, kur buvę altoriai (istoriniuose dokumentuose minimi 5, dabar likę trys), klausyklos. Lubos buvę šviesios su pastelinių spalvų ornamentika. Visa tai atvėrus, įspūdis ir grožis būtų neapsakomi.
Klebonas pastebėjo, kad dar vienas unikalus bažnyčios reliktas yra antepediumas (altoriaus priekinę dalį puošiantis dekoratyvinis išsiuvinėtas audeklas), sukurtas XVII amžiuje, gerokai anksčiau, nei pastatyta pati bažnyčia. Šventoriuje esančiame sandėliuke (klėtelėje) saugomi kunigo A. Ulicko sukaupti liturginiai rūbai, žvakidės, seni paveikslai, rakandai. Galima būtų pagalvoti apie nedidelį muziejėlį, kuris tikrai būtų patrauklus. Šiuo metu rengiamas meninio bažnyčios ansamblio apšvietimo projektas, jau gauti ir svarstomi vizualiniai pasiūlymai. Planuojama suremontuoti ir šventoriuje esančią mūrinę koplytėlę. Šis architektūros paminklas už stiklinio langelio saugo Mergelės Marijos skulptūrą.
Laidoje ,,Atspindžiai“ bus kalbinama ir Elena Mudėnaitė, jau antrą sezoną Palūšės bažnyčioje sutinkanti turistų grupes ir pavienius lankytojus bei pristatanti jiems pačius įdomiausius istorinius ir kultūrinius faktus. Ji sakė, kad šią vasarą jau sulaukė daugiau nei 3000 lankytojų. Meras minėjo, kad svarbu pagalvoti ir apie bažnyčios istorijos įgarsinimą, kurio galėtų pasiklausyti ir užsienio turistai. Šalia bažnyčios vartų galėtų būti įrengtas infoterminalas. Minčių ir idėjų yra daug. Tikimasi, kad ir valstybinės institucijos palaikys tą didelį norą ir ryžtą atskleisti ir išsaugoti šios bažnytėlės saugomus kultūrinius lobius, kurie jau dabar vadinami tikrais stebuklais.
