Pradedamas tvarkyti Pyplių piliakalnis
Kauno rajono Ringaudų seniūnijoje spalio 20 d. įvyko Pyplių piliakalnio su gyvenviete (u.k. 23729) tvarkybos darbų pradžios pristatymo renginys. Jame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis, savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Kačerginės ir aplinkinių vietovių bendruomenių atstovai.
Nacionalinės reikšmės archeologijos objektas yra kompleksinis, jį sudaro Pyplių piliakalnis (u.k. 5058) ir Pyplių piliakalnio gyvenvietė (u.k. 23830). Pyplių piliakalnis žinomas jau seniai, apie jį sukurta daug padavimų. Išlikę žmonių pasakojimai apie tai, kad piliakalnį prancūzai kepurėmis supylę, kad piliakalnyje buvusi skylė, jog piliakalnyje buvusi lietuvių pilis, kurią, pilies kunigaikščiui išvykus į karą, sudeginę priešai. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo, kad čia stovėjo kryžiuočių 1336 m. sunaikinta pilis.
1942 m. piliakalnį tyrinėjo Petras Tarasenka, 1960 m. jį žvalgė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai. Šiuo metu archeologinius tyrimus vykdo VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“.
Tvarkomųjų paveldosaugos darbų metu numatyti taikomieji – archeologiniai – tyrimai, konservavimo darbai (paviršinės erozijos židinių panaikinimas, apsaugos priemonių nuo mechaninės erozijos įrengimas), restauravimo darbai (želdinių pašalinimas, šienavimas suformuojant žolinę dangą). Projekte numatyta taip pat naujų, nesudėtingų inžinerinių statinių bei įrenginių statyba ir infrastruktūros sutvarkymas: informaciniai stendai, rodyklės, lauko baldai, užtvarai, automobilių stovėjimo aikštelė.
Pyplių piliakalnio su gyvenviete tvarkybos darbai finansuojami Europos sąjungos ir Kauno rajono savivaldybės bendromis lėšomis. Projektu įprasminami ne tik Piliakalnių metai, bet ir artėjantis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis.
