Garsaus skulptoriaus tėviškėje
Paliukų kaime gimė ir augo žymus skulptorius Juozas Zikaras, labiausiai žinomas už „Laisvės“ skulptūros, kuri dabar stovi Kaune, sukūrimą. Ji buvo gaminama Panevėžyje, Aukštaitijos sostinėje. Ten gyveno jos autorius.
Kur ėjo „Rygos–Panevėžio“ kelias
Pirmoji mokytoja, mokiusi Juozuką skaityti, buvo jo mama. Verpdama po sijonu turėdavo pasikišusi knygą, nes gatve šmirinėdavo žandarai. Matydama, kad ateina, knygą slėpdavo, kadangi lietuviškas raštas tuo metu buvo draudžiamas.
J. Zikaras buvo labai užsispyręs: 16 metų įstojo į Pumpėnų pradžios mokyklą ir ją baigė būdamas 18 metų, keturis skyrius įveikęs per dvejus metus. Tokios buvo sąlygos, nes Zikarų šeima gyveno vargingai.
O gyvenamąją vietą Paliukų kaime būsimo žinomo skulptoriaus tėvai įgijo dalinant dvarų žemes po 1863 metų sukilimo ir baudžiavos panaikinimo. Visi vietos dvaro bernai gavo po kažkiek žemės kurti savo gyvenimą. Pradžioje buvo 33 namai. Manoma, kad tuo metu būtent čia ėjo pagrindinis kelias nuo Rygos iki Panevėžio. Susisiekimas buvo tik arkliais, todėl čia atsirado nemažai kalvių. Gatviniame Paliukų kaime buvo apie 44 namus galais į gatvę su žemės rėžiais. Iš trijų dešimtinių nelabai buvo galima prasimaitinti, tai visi kažkuo vertėsi papildomai. Kūrėsi amatininkų dirbtuvėlės. J. Zikaro tėvas buvo dailidė, statė namus, dėjo langus, duris. Pasistatė namą sau.
Atkūrė gimtąjį namą
Dabartinis J. Zikaro namas nėra autentiškas, tik ši vieta autentiška. Namelis, kurį statėsi skulptoriaus tėvai, jiems mirus, stovėjo negyvenamas ir pasmerktas likimo valiai. Laikui bėgant, išliko tik sienų fragmentai ir pamatai. Bet kolūkių laikais atsirado žmonių, kuriems rūpėjo krašto istorija. Vienas iš tokių buvo kolūkio pirmininkas Benediktas Striška, labai gerbiamas dorų žmonių, bet nemylimas tinginių. Jis vertė dirbti, neleido gyventi tarp šiukšlių. Tuo metu J. Zikaro skulptūra „Laisvė“ tūnojo kažkuriame Kauno sandėlyje, nes atėjus sovietams, ji buvo nugriauta. Tada kilo mintis atstatyti J. Zikaro gimtąjį namą. Bet kaip? Juk negalėjo atvirai pareikšti, kad nori tai padaryti pagerbdami „Laisvės“ kūrėjo atminimą. Pirmininkas sugalvojo tokį būdą: kadangi atsiveždavo darbininkų iš Moldavijos, Ukrainos, kitų sovietinių respublikų, reikėjo pastatyti namą jiems apgyvendinti. Krašto patriotai turėjo išsaugoję J. Zikaro namo nuotraukų. Kažkur rastą seną namą išardė ir atvežė į Paliukų kaimą. Šis – labai panašus į kažkada stovėjusį: yra dviejų galų su gyvenamąja dalimi, tvarteliu, sandėliuku per vidurį.
Rūpesčių patyrė dengiant stogą
Namo atstatymas pradėtas 1972 metais. Surentus sienas, sugalvota, kad jo stogas turi būti originalus – šiaudinis. Reikėjo ilgastiebių rugių, bet tokių kolūkiai nebeaugino. Vienais metais pasėjo jų sėklą, išaugintus šiaudus sutvarkė. Kitais metais uždengė stogą, bet, kaip žmonės pasakoja, užpuolusios žiurkės ir žebenkštys suėdė tuos šiaudus. Matyt, tarp jų aptiko neiškultų grūdų. Tada samdė Biržų restauratorius ir jie stogą perdengė nendrėmis. Jis jau du kartus perdengtas, bet vėl atrodo susidėvėjęs. 140-osioms J. Zikaro gimimo metinėms paminėti buvo parašytas projektas, ieškoma lėšų ir vykdytojo, kad nendrėmis perdengtų iš naujo. Visa kita išlikę nuo 1972 metų statybos.
Būsimajam profesoriui teko ganyti žąsis
Skulptoriaus vaikystės laikais žmonės gyveno labai vargingai. Iš dvaro gautos žemės pragyventi buvo neįmanoma. Spaudė ir mokesčiai. J. Zikaro tėvas už savo darbus kažkiek uždirbdavo. Nuo mažens, kad padėtų šeimai, turėjo ir vaikai kažkur dirbti. Zikarų šeimoje iš viso gimė 7 vaikai, bet dėl prasto maitinimosi ir medicininės pagalbos stokos teišliko vienintelis Juozukas. Vos paaugęs turėjo eiti ganyti žąsų. Prie Paįstrio kultūros centro 140-osioms J. Zikaro gimimo metinėms paminėti įrengta kompozicija iš penkių žąsų, kurias iš medžio išdrožė miežiškietis meistras Eduardas Titas. Kadaise toje vietoje veikė miestelio turgus ir jame prekiaudavo žąsimis. Juozukas atvarydavo jas iš Paliukų į tą turgelį. Taip gimė J. Zikaro kelias.
Skulptoriaus dirbiniai – ir bažnyčioje
Paįstryje veikia J. Zikaro gimnazija, viena miestelio gatvių pavadinta jo vardu. Skulptoriaus 135-osioms gimimo metinėms paminėti stovi gabaus medžio drožėjo Eduardo Tito sukurtas didingas stogastulpis. Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje yra trys originalios – Šv. Petro, Šv. Povilo ir Šv. Jurgio skulptūros, išlietos iš gipso. O zakristijoje – nulipdytas tuo metu klebonavusio kun. Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio (1880 04 20–1903 12 07–1931 12 24) biustas. Kai bažnyčią statė, J. Zikaro prašė padaryti tas skulptūras. Šventovės sienas kėlė iš žmonių surinktų lėšų. Tuo metu J. Zikaras mokėsi Peterburgo dailės akademijoje, o vasaroti grįždavo pas tėvus. Vasaros atostogų metu jis sukūrė tas tris skulptūras ir dar nulipdė biustą.
Kaip kūrėsi muziejus
Prasidėjus Atgimimui, čia buvo Panevėžio kraštotyros muziejaus filialas. Paskui vyko pokyčiai, visi kratėsi šio užkampio. Kai eksponatus išsivežė kraštotyros muziejus, liko plikos sienos. Jei ne muziejininkas Bronius Mažylis, didelis šio krašto patriotas, sukaupęs daugybę istorinių nuotraukų, kažin kas būtų buvę. Dabar J. Zikaro namas priklauso Paįstrio kultūros centrui.
Balandžio pabaigoje Paįstryje vyksta tradiciniai Šv. Jurgio atlaidai, krašto kūrėjų literatūriniai skaitymai, rengiami Paįstrio kultūros centro ir vietos bibliotekos. Reikėdavo atvažiuoti į Paliukus, viską išsikuopti ir pasidaryti tokią aplinką, kad bent vieną dieną ji būtų patraukli. Rajono savivaldybė ėmė galvoti, kad namui reikia šeimininko. Rūpintis juo prisiėmė vietos kultūros centras.
Virginijus Kiršgalvis – muzikos mokytojas (J. Zikaras irgi mokėjo groti smuiku). Turėdamas pusę muziejininko etato, dar dirba meno vadovu kultūros cente. Paliukuose jis daro viską: remontuoja tvoras, pjauna žolę, sodina gėles, veda ekskursijas… Lankytojų sulaukia iš visos Lietuvos. Atvyksta tie, kas domisi, kam rūpi šio krašto ir Lietuvos istorija. Kam tai neįdomu, su pagaliu neatvarysi. Gausu lankytojų, 2021-uosius paskelbus skulptoriaus J. Zikaro metais. Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, Turizmo departamentas namą įtraukė į lankytinų objektų sąrašą, paskelbė jį internete.
Paliukai tapo traukos vieta
Paįstryje organizuojami tarptautiniai arba respublikiniai mėgėjiškų teatrų festivaliai. Prie J. Zikaro namų irgi rodomi jų spektakliai. Rengiamos edukacinės programos vaikams – mokoma drožti iš medžio, lipdyti iš molio, groti. Tokias erdves galima išnaudoti netradiciškai. Ypač miesto vaikus čia traukia. Šią vasarą veikė Naujamiesčio klubo „Menų sala“ (vadovas – Dalius Dirsė) skulptorių stovykla, buvo padaryti suoleliai ir padovanoti.
Namo kieme – Algirdo Varžinsko sukurta medinė J. Zikaro skulptūra. O kaimynystėje gyvenęs Stasys Buziliauskas (jau miręs), mokėjęs susigyventi su medžiu ir akmeniu, minint 110-ąsias J. Zikaro gimimo metines, išdrožė rūpintojėlį. Juos J. Zikaras irgi drožė. Pasakojama, per tokią kūrybą ir tapo dideliu menininku.
Ekspozicijoje – fotografijos
J. Zikaro name-muziejuje nėra nė vieno eksponato, bet jų turi Panevėžio kraštotyros muziejus. Čia – tik nuotraukos. J. Zikaro darbai fotografijose, atvirukuose. Yra kambarėlis, vadinamas rūpestingojo muziejininko Broniaus Mažylio vardu. Savo lėšomis jis atspausdino 2021 metų kalendorių.
Rūpestingai tvarkomas namo vidus. Stengiamasi viską padaryti autentiškai.
J. Zikaro namo-muziejaus rėmėjai – Paįstrio seniūnija, vietos bendruomenė, kraštiečių klubas „Ąžuolas“. Aštunti metai kaip muziejininkas jame tvarkosi V. Kiršgalvis. Gerai, kad čia darbuojasi vietinis žmogus.
