Dėl įvykių Kėdainių rajone sušauktas neeilinis pasitarimas
Reaguodami į kraupų Kėdainių rajone įvykusį įvykį, kai vyras smurtaudamas iš namų išvijo savo sugyventinę, o du mažamečius vaikus – dvimetį berniuką ir vos keturių mėnesių mergaitę – sumetė į kieme esantį šulinį, Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai sausio 5 dieną sukvietė neeilinį pasitarimą, kuriame diskutavo, ką reikėtų daryti, kad tokios tragedijos nepasikartotų.
Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai: meras Algirdas Neiberka, jo pavaduotojas Kazys Kiaulakis, Administracijos direktorius Vitas Gavėnas kartu su seniūnais, Savivaldybės Vaiko teisių, Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros, Švietimo, kultūros ir sporto skyrių vedėjais, socialines paslaugas rajone teikiančių įstaigų vadovais diskutavo, kodėl įvyksta tokios nelaimės ir kaip savivalda galėtų užbėgti už akių tokiems baisiems atsitikimams.
„Išties kelia nerimą įvykiai, nutikę Lietuvoje naujųjų metų pradžioje. Reikia imtis priemonių, kad tokios nelaimės neįvyktų mūsų rajone,“ – kalbėjo Savivaldybės vadovas A. Neiberka.
Anot mero, siekiant užkirsti kelią tokioms skaudžioms nelaimėms, pirmiausia reikia institucijoms glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti, nevengti komunikuoti tarpusavyje, nuolat informuojant vieni kitus. Taip pat stengtis į šį procesą įtraukti kuo daugiau visuomenės, kad ji laiku pastebėtų, kas vyksta aplink kaimynystėje ar artimoje aplinkoje.
„Kol vyksta patikrinimai, tokie asmenys su viskuo sutinka ir prižada elgtis tinkamai, tačiau, tik mums išvažiavus, vėl gyvena taip, kaip gyvenę, o mes prie jų būti visą parą negalime. Kybartų seniūnijoje yra daugiau nei 40 šeimų, įtrauktų į socialinės rizikos grupes. Fiziškai yra be galo sunku juos visus prižiūrėti, bet nėra savaitės, kad nenuvažiuotume ir nepatikrintume, kaip jos gyvena,“ – situaciją komentavo Kybartų seniūnijos seniūnas Romas Šunokas.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gavėno, dažnai faktai konstatuojami jau po laiko, įvykus skaudžioms nelaimėms.
Trūksta įstatymų bazės, kad savivaldybės darbuotojai, žinodami realią situaciją, galėtų imtis griežtesnių priemonių.
„Jei matote, kokia yra situacija vienoje ar kitoje rizikos grupės šeimoje ir matote, ir jūsų taikytos priemonės jau nepadeda, reikėtų kreiptis į ministeriją ar Seimo komitetus su siūlymais keisti įstatymus ar prašymais suteikti rekomendacijas ir taip atkreipti jų dėmesį,“ – vieną iš galimų sprendimų būdų siūlė V. Gavėnas.
Vilkaviškio Socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė informavo, jog šiuo metu Vilkaviškio rajone yra apie 260 socialinės rizikos grupių šeimų, su kuriomis nuolatos dirba seniūnijų ir keturios pagalbos centro socialinės darbuotojos.
Pasak jo vadovės, tokių šeimų skaičiaus augimas rajone nėra pastebėtas, tačiau esant tikrai nemažam jų skaičiui, socialinės darbuotojos gali jas tik kontroliuoti, nors daug svarbesnė funkcija yra konsultavimas ir žmonių požiūrio į gyvenimą keitimas.
„Viena iš išeičių užbėgti baisioms tragedijoms į priekį būtų gydymas nuo alkoholizmo. Tai turėtų būti apibrėžta įstatymo,“ – siūlė R. Mickuvienė.
Apibendrindamas pasitarime išsakytas mintis Savivaldybės vadovas A. Neiberka apibrėžė priemones, kurių reikėtų imtis, norint išvengti panašių kaip Kėdainių rajone įvykių.
Pasak mero, reikėtų grįžti prie piniginių pašalpų kontroliavimo, kviesti įsitraukti bendruomenę, aplink gyvenančius žmones, kad jie matydami netinkamą elgesį šeimose apie tai informuotų institucijas, ministerijoms siūlyti įstatymų pakeitimus, pasinaudojus žiniasklaidos priemonėmis didinti prevenciją, dažniau nuvykti patikrinti tokias šeimas jų neperspėjus, o svarbiausia – institucijoms bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, nuolatos informuojant vieniems kitus.
Taip pat nutarta tokio pobūdžio pasitarimus rengti dažniau ir juose apsikeisti aktualia informacija.
Policijos pareigūnai taip pat yra pasiruošę padėti, o galimi tokios pagalbos būdai aptarti atskirame susitikime.
