Etnografinių regionų metus skelbs ir Aukštaitijos simbolika
2015–uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Etnografinių regionų metais. Anykščiuose, kaip ir visoje šalyje, jau vyksta suplanuoti išskirtiniai šiuos metus įprasminantys renginiai. Etnografinių regionų metams skirtas veiklas skelbs ant krašto kultūros įstaigų iškelta Aukštaitijos regiono vėliava, kuri pirmą kartą Anykščiuose bus pristatyta Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginyje prie paminklo Laisvei vasario 16 –ąją. Valstybinių švenčių metu Aukštaitijos vėliava plevėsuos ir prie Anykščių rajono savivaldybės administracijos pastato.
Aukštaitijos herbą, remdamasis Žygimanto Augusto laikų Lietuvos mažuoju antspaudu, sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Kartu buvo parengtas ir Aukštaitijos vėliavos projektas. Tai raudonas audeklas su naujuoju Aukštaitijos herbu viduryje. Vėliavos spalva paimta iš karinių vėliavų, naudotų šiame regione XVI–XVIII a. R. Rimkūno sukurtas herbo etalonas ir vėliavos projektas suderintas su Lietuvos heraldikos komisija 2005 m. liepos 5 d.
Aukštaitijos herbe pavaizduota: sidabriniame lauke raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje. Skydą laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas: PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA (Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu).
Lietuvos regionų heraldika yra naujas dalykas. Nepaisant to, jos kūrime stengiamasi vadovautis senosiomis istorinėmis tradicijomis, būdingomis vienam ar kitam kraštui. Vienintelė Žemaitija turi seną herbą: juodą lokį raudoname skyde, žinomą nuo XVI a. Naujas Dzūkijos herbas remiasi senąja Trakų kunigaikštystės, vėliau vaivadijos heraldika. Čia mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis pėstininkas su alebarda ir skydu. Aukštaitiją, vieną iš svarbiausių regionų, galima laikyti Lietuvos valstybingumo lopšiu. Dėl to, kuriant jos naują herbą, buvo siekta panaudoti senąją šio regiono administracinių vienetų heraldiką, kurioje nuo XIV a. vaizduotas raitelis.
Herbui panaudotos raudona ir balta (sidabras) spalvos, galima sakyti, yra svarbiausios senosios Lietuvos heraldikos spalvos, žinomos ne tik valstybės, miestų ir kilmingųjų herbuose, bet ir tautiniuose audiniuose, turbūt siekia net pagonybės laikus. Raudona reiškia meilę, gyvybę, drąsą, pralietą kraują už Tėvynę, balta – nekaltumą, sąžiningumą ir dorumą.
Kaip ir kiti regionų herbai, Aukštaitijos herbas turi skydininkus ir devizą. Kadangi Aukštaitija suvaidino bene svarbiausią vaidmenį Lietuvos krikšto istorijoje, jos herbui pasirinkti angelai. Jie ne tik laiko, bet ir saugo herbą, arba Aukštaitiją, nuo nelaimių ir klystkelių. Herbo užsakovams pageidaujant, herbo devizu buvo pasirinktas prasmingas lotyniškas posakis: PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA (Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu).
Etnografinių regionų metams įprasminti buvo sukurti ir regionų logotipai. Aukštaitijos regiono logotipo ženklą, audinyje persipynusią trispalvę, sukūrė dailininkė Rita Kosmauskienė.
