Lietuvos laisvės kovotojo Prano Runo-Daugirdo 70-ųjų žūties metinių paminėjimas

birželio 13 d. Kaune ir Šakių rajone vyko Lietuvos laisvės kovotojo, dim. mjr. Prano Runo-Daugirdo (1916-1951) 70-ųjų žūties metinių paminėjimas.  

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, kun.  dr. Saulius Paulius Bytautas OFM  aukojo Šv. Mišias už dim. mjr. Praną Runą-Daugirdą. 

Šakių raj. Mikniškių kaime dim. mjr. Prano Runo-Daugirdo žūties vietoje prie kryžiaus vyko pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo dim. mjr. Prano Runo-Daugirdo sesuo Irena Runaitė-Belickienė su šeimos nariais, Birutės Runaitės-Šidlauskienės duktė Laima Urbonienė, kiti artimieji, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Šakių raj. Kriūkų seniūnijos seniūnė Ona Rakauskienė,  ats. vyr. srž. Kęstutis Veverskis, LŠS Marijampolės 4-osios šaulių rinktinės Šakių  405-osios kuopos vadas Saulius Venskaitis su šauliais, politiniai kaliniai, tremtiniai ir vietos gyventojai.

Po to Šakių raj. Gerdžiūnų kaime Laisvalaikio salėje vyko atsiminimų apie dim. mjr. Praną Runą-Daugirdą  ir laisvės kovas popietė.

Pranas Runas-Gintaras, Algirdas, Daugirdas gimė 1916 m. rugsėjo 17 d. Šakių aps. Plokščių vls. Bundzų k., ūkininko Prano Runo ir Viktorijos Runienės-Girdauskaitės šeimoje. Buvo agronomas. 1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1941 m. birželio 22–28 d. dalyvavo Birželio sukilime. 1945 m. pradžioje kartu su kpt. Jurgiu Valčiu Šakių krašte įkūrė Lietuvos laisvės armijos batalioną, kurio vadovu tapo kpt. J. Valtys, o pavaduotoju – P. Runas. 1945 m. gegužės 12 d. dalyvavo Valkų mūšyje. 1947 m. gegužės 12 d. Tauro apygardos įsakymu Nr. 5 jis paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo viršininku, 1948 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 36 paskirtas Birutės rinktinės vadu, 1948 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 53 – Tauro apygardos štabo adjutantu, 1949 m. sausio 10 d. – Tauro apygardos Politinės dalies prokuroru, kartu einant ir tiesiogines adjutanto pareigas. Jam ne kartą pareikšta padėkų, suteiktas majoro laipsnis. 1949 m. rugsėjo 28 d. žuvus Tauro apygardos vadui Aleksandrui Grybinui-Faustui, P. Runas iki 1949 m. lapkričio 1 d. laikinai ėjo Tauro apygardos vado pareigas. Blogėjant sveikatai, apygardos Visuomeninės dalies viršininkas P. Runas savo paties prašymu 1950 m. balandžio 27 d. Tauro apygardos įsakymu Nr. 16 buvo išleistas atostogų. Jis grįžo į savo tėviškę. Sovietai jam sekti paskyrė MGB agentus: „Kadugys”, „Rūtelė”, „Zuikis”, „Vilkas”, „Puidokienė” ir kitus. 1951 m. birželio mėn. agentė Puidokienė pranešė, kad P. Runas dažnai lankosi pas ją ir Vincą Benį, gyvenantį Šakių r. Meškeliūnų kaime, ir nurodė, kad birželio 16 d. P. Runas turėtų būti V. Benio sodyboje. 1951 m. birželio 16 d. 16 val. V. Benio sodybą apsupo MGB Šakių r. skyriaus karinė-čekistinė grupė. P. Runas bandė atsitraukti, bet buvo pašautas. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė. Palaikų užkasimo vieta nežinoma. 

1998 m. balandžio 28 d. Pranui Runui pripažintas Kario-savanorio teisinis statusas.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2011 m. liepos 19 d. įsak. P-901 jam suteiktas dimisijos majoro  laipsnis.

Nuotraukų galerija