Poltavos mūšio lauke įamžintas Vorsklos mūšis: pastatytas monumentas LDK kariams

Lietuvos mokslininkų sąjunga ir jos institutas įgyvendino svarbų Vorsklos mūšio atminimo įamžinimo projekto etapą. Rugpjūčio 12-ąją, minint 627-ąsias 1399 metais vykusio mūšio metines, Valstybinio istorinio-kultūrinio draustinio „Poltavos mūšio laukas“ teritorijoje pastatytas ir iškilmingai atidengtas Vorsklos mūšiui skirtas monumentas.

Monumentas vėliau perduotas Poltavos mūšio muziejui, kuris įsipareigojo jį saugoti ir prižiūrėti. Projektą įgyvendino Lietuvos mokslininkų sąjunga ir jos institutas, bendradarbiaudami su Ukrainoje ir Lietuvoje dirbančiais mokslininkais.

Šis įvykis tapo svarbiu projekto, kurio tikslas – įamžinti vieną reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos mūšių dabartinės Ukrainos teritorijoje, etapu.

Mūšis, pakeitęs Vytauto planus

Vorsklos mūšis įvyko 1399 metų rugpjūčio 12 dieną prie Vorsklos upės, dabartinės Ukrainos teritorijoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei vadovavo didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, o jos gretose, be lietuvių, buvo lenkų, Vokiečių ordino riterių bei Tochtamyšo vadovaujamų mongolų-totorių pajėgų. Priešininkų pusėje kovėsi Aukso ordos kariuomenė, vadovaujama chano Timūro Kutluko ir karvedžio Edigėjaus.

Vytauto žygis buvo susijęs su siekiu sustiprinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaką regione ir padėti jo remiamam chanui Tochtamyšui susigrąžinti valdžią Aukso ordoje. Tačiau mūšis baigėsi skaudžiu LDK kariuomenės pralaimėjimu.

Istorikai pabrėžia, kad Aukso ordos pajėgos buvo gerokai gausesnės. Mūšis pareikalavo daugybės karių gyvybių, o Vytautui su dalimi kariuomenės pavyko pasitraukti iš mūšio lauko.

Nors Vorsklos mūšis buvo pralaimėtas, jo reikšmė Lietuvos istorijai išliko. Pralaimėjimas sustabdė dalį Vytauto planų rytų kryptimi, o pats mūšis tapo vienu svarbiausių XIV amžiaus pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos įvykių.

Kodėl svarbu įamžinti pralaimėtą mūšį?

Vorsklos mūšio įamžinimo projekto iniciatoriai pabrėžia, kad istorinė atmintis neturėtų būti siejama tik su pergalėmis. Mūšiuose žuvusių žmonių atminimas yra svarbus nepriklausomai nuo to, kuri pusė laimėjo.

Lietuvos mokslininkų sąjunga savo projekto pristatyme akcentavo, kad Vorsklos mūšis leidžia pažvelgti ne tik į to meto politinę ir karinę istoriją, bet ir į platesnį regiono civilizacijų santykį.

Ypatingą reikšmę projektui suteikia ir tai, kad Vorsklos mūšio istorija sieja Lietuvą ir Ukrainą. Mūšis vyko teritorijoje, kuri šiandien priklauso Ukrainai, o jo centre – Vytauto Didžiojo vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė.

Todėl naujasis monumentas tampa ne vien istorinio įvykio ženklu. Jis primena ir šimtmečius siekiančius Lietuvos bei Ukrainos istorinius ryšius.

Tiksli mūšio vieta iki šiol nėra nustatyta

Įdomu tai, kad mokslininkams iki šiol nepavyko tiksliai nustatyti, kur konkrečiai vyko 1399 metų Vorsklos mūšis.

Istoriniuose šaltiniuose minima Vorsklos upė, tačiau archeologinių radinių, kurie neabejotinai patvirtintų tikslią mūšio vietą, iki šiol nepakanka. Projekto medžiagoje nurodoma, kad viena iš prielaidų remiasi XVII–XVIII amžių sandūros šaltiniais, kuriuose teigiama, jog 1709 metų Poltavos mūšis vyko tame pačiame lauke kaip ir Vytauto Didžiojo Vorsklos mūšis.

Būtent todėl monumentas pastatytas Poltavos mūšio istorinio-kultūrinio draustinio teritorijoje, kurioje jau saugomas vėlesnio, 1709 metais vykusio Poltavos mūšio atminimas.

Poltavos miesto taryba anksčiau buvo pritarusi Vorsklos mūšio įamžinimui ir patvirtinusi monumento projektą bei jo vietą.

Monumentas liks Poltavoje

Pastatytas monumentas perduotas Poltavos mūšio muziejui. Tai reiškia, kad Lietuvos iniciatyva sukurtas istorinis ženklas taps nuolatine šios Ukrainos kultūros ir istorijos vietos dalimi.

Projektas buvo pradėtas rengti dar anksčiau. Lietuvos mokslininkų sąjunga ir jos institutas kartu su Ukrainos mokslininkais apie Vorsklos mūšio įamžinimą viešai kalbėjo jau 2024 metais, kviesdami prisidėti prie monumento įrengimo.

2025 metais Poltavos miesto taryba pritarė monumento statybai, o muziejus sutiko jį perimti, saugoti ir prižiūrėti.

2026 metais projektas pasiekė svarbiausią praktinį etapą – monumentas pastatytas ir oficialiai perduotas muziejui.

Apie šį procesą ir jo eigą išsamiai skelbiama Lietuvos mokslininkų sąjungos bei jos instituto rengiamoje viešojoje ataskaitoje.

Istorinis ženklas Ukrainoje šiandien įgauna naują prasmę

Vorsklos mūšio įamžinimas dabartiniame geopolitiniame kontekste įgyja ir papildomą prasmę. Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas šiandien vyksta ne tik politinio, ekonominio ar karinio saugumo srityse – vis svarbesnė tampa ir bendra istorinė atmintis.

Monumentas Poltavoje primena laikotarpį, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo viena svarbiausių regiono politinių jėgų, o jos interesai ir kariuomenės veiksmai siekė toli į rytus.

Kartu jis tampa pagarbos ženklu žmonėms, žuvusiems prieš daugiau kaip šešis šimtmečius, ir galimybe šiandien iš naujo pažvelgti į bendrą Lietuvos bei Ukrainos istoriją.

Kaip pabrėžiama projekto iniciatoriai, atmintis apie pralaimėtus mūšius nėra mažiau svarbi už atmintį apie pergales. Istoriniai įvykiai leidžia geriau suprasti ne tik praeitį, bet ir tai, kaip per šimtmečius formavosi regiono tautų santykiai bei jų istorinė savimonė.