25 vasario, 2015
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Klaipėdos senamiestį vėl puoš 75 m. aukščio bažnyčios bokštas

Ilgus metus trukusios diskusijos, kokią pačioje Klaipėdos širdyje stovėjusią bei po Antrojo pasaulinio karo nugriautą Šv. Jono bažnyčią vertėtų atstatyti – autentiško dydžio ar tik mažesniąją jos kopiją, finišo tiesiojoje.

Uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv. Jono bažnyčia su beveik 75 metrų aukščio bokštu.

„Šv. Jono bažnyčia – tai vienas iš gražiausių senosios Klaipėdos pastatų, o jos bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį. Kartu tai buvo ir vienas iš pagrindinių Klaipėdos dvasinio gyvenimo centrų, savo reikšme prilygintinas katedrai, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

– Todėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas yra labai svarbus ne tik vietos evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams. Juolab kad iš iki Antrojo pasaulinio karo uostamiesčio širdį puošusių net kelių bažnyčių bokštų šiandien nėra likę nė vieno.”

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, kiek anksčiau svarstyta Turgaus gatvėje pastatyti tik daug mažesnę istorinės Šv. Jono bažnyčios kopiją. Tačiau, kilus aršioms diskusijoms, savivaldybė kartu su Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija nusprendė pirmiausiai parengti bažnyčios ir jos bokšto atkūrimo galimybių studiją.

„Studiją rengusių bendrovių „Civitta“ ir „Pupa – strateginė urbanistika“ specialistai pasiūlė kelias galimas alternatyvas – atstatyti buvusių tūrių bažnyčią ir bokštą, atstatyti tik originalaus dydžio bokštą, o pačią bažnyčią jau statyti mažesnę, bei tiek pačią bažnyčią, tiek ir jos bokštą statyti gerokai mažesnio tūrio, nei būta iki karo. Nepaisant pasirinkto atstatomos bažnyčios dydžio, studijos rengėjai taip pat siūlo išlaikyti jos istorinę formą, iš dalies atkurti išorės apdailos medžiagiškumą, o vidaus erdves pritaikyti tiek liuteronų bendruomenės sakraliniams, tiek ir kultūros bei turizmo poreikiams. Be to, atstatytame bokšte siūloma įrengti turistams skirtą apžvalgos aikštelę”, – sakė A. Velykienė.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos teigimu, parengtos bažnyčios su bokštu atstatymo alternatyvos jau apsvarstytos su uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais bei savivaldybės specialistais.

„Visų nuomonės esama kone vieningos – Klaipėdoje privalo būti atstatyta originalaus dydžio Šv. Jono bažnyčia su bokštu”, – sakė A. Velykienė.

Savo žodį šiuo klausimu kovo mėnesį dar tars Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos kolegija.

„Tikiuosi, kad politikų sprendimas dėl atstatomos bažnyčios dydžio nesiskirs nuo suinteresuotų organizacijų bei bendruomenių atstovų bendros nuomonės“, – pažymėjo V. Grubliauskas.

Preliminariai skaičiuojama, kad autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo darbų vertė gali siekti apie 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad atstatymo darbai bus finansuojami evangelikų liuteronų bendruomenės, privačių rėmėjų, valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią:

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII a, kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija. Turgaus gatvės gale Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1706 m. Klaipėdoje 1854 m. kilęs gaisras bažnyčią gerokai nusiaubė, tačiau miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta po poros metų. Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Jono bažnyčia buvo apgriauta, o pokario laikotarpiu ir visiškai nugriauta.

2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, buvo simboliškai pažymėta ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų pradžia. Toje vietoje, kur ji stovėjo, atidengtas kertinis akmuo bei šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.


27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

21 kovo, 2024

Pradėta unikalaus kultūros paveldo objekto – Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Šiuo metu jau demontuotos tilto perdangos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]

13 kovo, 2024

Artėjantis pavasaris pajūryje vėl paskatins vandens turizmą. Pastebima, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai […]