27 rugsėjo, 2022
Edita Loiba

Trakų istorijos puslapiai

Trakams 2022 metai ypatingi – miestas mini savo 700 metų sukaktį, o taip pat ir Karaimų metus. Šia ypatinga proga Trakų viešojoje bibliotekoje rugsėjo 20 d. vyko vienos dienos paroda, kurioje Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristatė unikalius rankraščius ir senuosius spaudinius, susijusius su Trakų miesto ir krašto praeitimi.

Apsilankiusieji parodoje galėjo ne tik pamatyti eksponatus, bet ir išklausyti VU bibliotekos specialistų paruoštą pristatymą. Parodą pristatė Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė ir Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas. Kartu su jais atvyko Retų spaudinių skyriaus vadovė Virginija Galvanauskaitė bei VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė.

Paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Susipažinti su ja pirmieji atvyko Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 5A klasės moksleiviai, kuriuos atlydėjo mokytojai: Ieva Basevičienė, Agnė Kauzonienė, Darius Dumčius. Vėliau ji buvo pristatyta gyventojams. Parodoje apsilankė ir karaimų bendruomenės nariai, tarp kurių– ambasadoriai dr. Halina Kobeckaitė ir Romualdas Kozyrovičius.

Apie retus leidinius papasakojo Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. Susirinkusieji galėjo pavartyti ir Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilę bei pamatyti tokius dokumentus kaip:

  • Daukantas, Simonas (1793–1864). Pasakas Paedraus Pagał iszdawimo K. Kan: Czerskî, isz Łotinû kałbôs parguldę Ƶæmaitiszkay M. Ƶëymys metusî 1824: [Fedro (?–apie 55?) pasakėčių vertimas]. Rankr. 1824. VUB RS, F1–E73.

S. Daukantas parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba, vertė grožinę literatūrą. 2019 m. jo išverstų Fedro pasakėčių rankraštis įtrauktas į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą.

  • Valančius, Motiejus (1801–1875). Giesmie ape muka Jezusa Pona…: [giesmynas]. Rankr. [Ne vėliau kaip 1844]. VUB RS, F1–D352.

Giesmyną, kurį sudaro 18 giesmių (originalių, verstinių arba rašytų sekant kitų autorių kūrybos giesmėmis), spalvotais piešiniais gausiai iliustravo pats M. Valančius. Spėjama, kad giesmių rinkinys galėjo būti sumanytas kaip dovana sesers Petronėlės Bagdzevičienės-Beresnevičienės (1805–1867) šeimai, o ypač sūnėnui Vladislovui Beresnevičiui.

  • Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė (1861–1943) ir Žemaitė (tikr. Beniuševičiūtė-Žymantienė, Julija, 1845–1921), arba Dvi Moteri. Kajp kas išmana, tejp savi gana: [komedija]. Rankr. [XX a. pr.]. VUB RS, F1–D353.

Slapyvardžiu Dvi Moteri rašytojos G. Petkevičaitė-Bitė ir Žemaitė pasirašinėjo bendrą kūrybą. Komedija parašyta Žemaitės ranka.

Paulius Bagočiūnas pristatė rankraščius, kuriuose minimas ir Trakų vardas. Tarp jų:

  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro (1460–1506) raštas, kuriuo Trakų tijūnui Michnai Ivanovičiui įsako grąžinti Lietuvos didžiojo iždininko Andriejaus Aleksandrovičiaus (?–1498) sūnui Jonui tvenkinį prie Bražuolės upės, kurį buvo atėmęs Trakų tijūnas Ždanas. Rankr. Brasta, 1502. VUB RS, F5–A21–4218–4219.
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) raštas Trakų pavieto sidabrinės mokesčio rinkėjams dėl mokesčio surinkimo iš Mitkiškių valdos, priklausančios Vitebsko vaivados Stanislovo Kiškos (?–1554) našlei Onai Radvilaitei- Kiškienei (1525–1600). Rankr. Varšuva, 1570. VUB RS, F48–32797.
  • Trakų kašteliono Jurgio Chodkevičiaus (1515/1524–1569) našlės Sofijos Sluckos pomirtinis kilnojamojo turto, kurį jos brolienė, Babruisko seniūno Jurgio Olelkaičio Sluckio žmona Kotryna Tenčinska perduoda Lietuvos didžiajam maršalkai, Vilniaus kaštelionui ir Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui (apie 1537–1579), registras. Rankr. 1579. VUB RS, F4–(A3886)36480.
  • Trakų parapinės bažnyčios liturginių drabužių, indų ir knygų inventorius. Rankr. Trakai, 1630. VUB RS, F57–B53–853.
  • Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios ir vienuolyno inventorius, kuriame pateikiami duomenys apie bažnyčią, joje esančius liturginius drabužius ir reikmenis, vienuolyną, biblioteką, ūkį, Senųjų Trakų ir Vištelionių kaimus, Kauno Vokės palivarką bei Pivašiūnų bažnyčią. Rankr. Trakai, 1799–1804. VUB RS, F57–B53–1122.Ypatingo dėmesio sulaukė Izaokas Trakietis (1533–1594). [Hizzuk Emunah]: [Tikėjimo sutvirtinimas]. Nuorašas. Rankr. 1871.

Ypač didelio susidomėjimo sulaukė rankraštis, susijęs su Lietuvos karaimais.

  • Izaokas Trakietis (1533–1594). [Hizzuk Emunah]: [Tikėjimo sutvirtinimas]. Nuorašas. Rankr. 1871. VUB RS, F185–8.

Trakuose gyvenęs Lietuvos karaimų teologas Izaokas Trakietis savo žymiausiame kūrinyje – 1593 m. hebrajų kalba parašytame religinės polemikos veikale Tikėjimo sutvirtinimas kritikavo krikščionybę.

Parodoje buvo eksponuojamos ir senos nuotraukos:

  • Trakų salos pilies griuvėsiai. Nikolajaus Ostankovičiaus (1854–?) fotografija. [Maskva, 1903]. VUB RS, F46–1551.

1903 m. Maskvos fotografas N. Ostankovičius keliaudamas po tuometinę Vilniaus guberniją, viešėjo Vilniuje, Lentvaryje ir Trakuose.

  • Vaizdas į Trakų miestą ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią nuo buvusio dominikonų vienuolyno. Nikolajaus Ostankovičiaus (1854–?) fotografija. [Maskva, 1903]. VUB RS, F46–1552
  • Trakų salos pilies griuvėsiai. Rutkovskio-Girdvainio fotografija. 1927. VUB RS, F185–33.
  • Bokšto griuvėsiai Trakų salos pilies pietrytinėje dalyje. Rutkovskio-Girdvainio fotografija. 1927. VUB RS, F185–41.

Pristatymo metu buvo papasakota ir apie VU biblioteką, kuri senesnė ir už patį universitetą, – jos ištakomis laikomi 1570-ieji, kai buvo įsteigta Vilniaus jėzuitų kolegijos biblioteka.

Parodos pristatyme dalyvavo ir padėkos žodį tarė Trakų rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Ana Baltutienė, specialistė Gabija Zdebskytė.

Nuoširdžiai dėkojame VU bibliotekai už įdomų pasakojimą bei pagilintas žinias. Tikimės, kad ši paroda atskleidė dar daugiau įdomybių apie Trakus ir leido geriau pažinti savo miestą, šiemet švenčiantį ypatingą istorinį gimtadienį.


30 lapkričio, 2022

Vietos gyventojų iniciatyva – rimta jėga, galinti paskatinti rimtus pokyčius. Vienu iš tokių pavyzdžių galėtų būti Pumpėnų vėjo malūnas (Pasvalio […]

27 lapkričio, 2022

Lapkričio 27 dieną, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengta skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 22 d. Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Minėjime dalyvavo […]

Petro Ivanovo nuotr.
25 lapkričio, 2022

Lapkričio 23-ąją dieną minime Lietuvos kariuomenės dieną. Ši svarbi ir iškilminga diena buvo paminėta ir Zarasuose. Minėjimo dalyviai neišsigando žvarbaus […]

23 lapkričio, 2022

Kiekviena moteris svajoja apie gražų, lygų, švytintį, raukšlių kuo mažiau išvagotą veidą bei kaklą. Miego trūkumas, stresas, prasta mityba, žalingas […]

23 lapkričio, 2022

Vilnius plečia gatvių pavadinimus paaiškinančių lentelių tinklą. Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti […]

22 lapkričio, 2022

Vilniaus savivaldybė skelbia sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, sporto renginiams bei inventoriui ar įrangai įsigyti, atranką. Šiemet Savivaldybė sporto […]

Europos chorų asociacijos generalinė sekretorė Sonja Greiner, Ieva Krivickaitė, Silvija Pročkytė (Iš kairės) / Organizatorių nuotr.
22 lapkričio, 2022

Novi Sad mieste, Serbijoje, savaitgalį vyko Europos chorų asociacijos Generalinė asamblėja, kurios metu oficialiai paskelbta, kad sekančiai organizacijos Asamblėjai pasirinktas […]

Adolfas Ramanauskas - Vanagas
21 lapkričio, 2022

Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
18 lapkričio, 2022

Pasitikdamas artėjantį žiemos švenčių sezoną, Vilnius kviečia į tradicinį konkursą „Kuriu Kalėdų nuotaiką Vilniuje 2022″. Šių metų tema – jaukios […]

Šnipiškės
18 lapkričio, 2022

Vilnius – viena sparčiausiai besikeičiančių Europos sostinių. Dinamiški pokyčiai reiškia vis darnesnį judumą, daugiau atvirų, žalių ir gyvybingų viešųjų erdvių. […]

16 lapkričio, 2022

Šiandien Vilniaus Taryba atnaujino 2018 metais patvirtintą ilgalaikį (iki 2030 m.) Vilniaus miesto darnaus judumo planą (VMDJP), kuris keičia gyventojų […]

16 lapkričio, 2022

Sostinė plečia nemokamai viešuoju transportu keliaujančių vilniečių ratą – nuo šiol tokią galimybę turės socialines paslaugas teikiančių ir kultūros įstaigų […]

16 lapkričio, 2022

Aplink Vilniaus miesto savivaldybę vystomi perspektyviniai seniūnijų centrai, kuriuose numatomas reikšmingas urbanizacijos procesas. Viena unikaliausių savo lokacija ir istorija teritorijų […]

„8 Festival“ akimirka Lunatikų nuotrauka - R. Šeškaitis
15 lapkričio, 2022

Geros naujienos ir džiugi žinia Lietuvos muzikos industrijai – šiais metais Lukiškių kalėjime pirmą kartą vykęs festivalis „8 Festival“ nominuotas […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
12 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 10 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko filmo „Senis […]

Saulius Žiūros nuotr.
12 lapkričio, 2022

Sostinės Vingio parke įrengti du nauji stendai, kurie suteikia informacijos visiems lankytojams pagal jų individualius poreikius. Tai pirmieji viešosios erdvės […]

Prie Pegaso skulptūros kalba jos autorius Vilniaus dailės akademijos docentas prof. Arvydas Ališanka / Linos Poškevičiūtės nuotr.
10 lapkričio, 2022

Lukšiuose pristatyta skulptūra „Pegasas“ (autorius prof. Arvydas Ališanka), skirta kraštiečiui skulptoriui Vincui Grybui (1890 10 03–1941 07 03), kilusiam iš […]