Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado plk. Eugeno Konovaleco 130-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune
Kaune vyko žymaus Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario bei Lietuvos piliečio, plk. Eugeno Konovaleco (ukr. Євген Коновалець 1891–1938) 130-ųjų gimimo metinių paminėjimas.
Laisvės alėjoje prie plk. E. Konovaleco atminimo lentos ant pastato Nr. 34 Laisvės alėjoje susirinkę minėjimo dalyviai sugiedojo Lietuvos himną ir padėjo gėlių. Lietuvos skautų kapelionas, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM maldoje priminė žuvusius ir mirusius ukrainiečių ir lietuvių laisvės kovotojus.
Pastate, kuriame 1928 m. gegužės mėn. lankėsi plk. E. Konovalecas- LPKTS salėje (Laisvės al. 39) vyko popietė skirta paminėti plk. Eugeno Konovaleco, Lietuvių–
Visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas kalbėjo apie Lietuvių–ukrainiečių draugijos (iki 1940 m.) narius, jos ryšius su kitomis organizacijomis bei leidinius ir priminė plk. E. Konovaleco aplankytas vietas Kaune 1928 m. gegužės mėn.
Eugenas Konovalecas gimė 1891 m. birželio 14 d. gimė Zaškivo kaime Lvovo paviete Ukrainoje.
1901-1909 m. mokėsi gimnazijoje Lvove, nuo 1909 m. studijavo teisę Lvovo universitete. Gynė ukrainiečių jaunimo teises mokytis gimtąja kalba . 1912 m. wm. vadovavo švietėjiškai organizacijai „Prosvita” („Savišvieta”) Lvove. 1914 m. prasidėjus I pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Austrijos armiją.
1915 m. birželio mėnesį pateko į rusų nelaisvę.Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje sutelkė esančius nelaisvėje ukrainiečius ir 1917 m. rugsėjį organizavo pabėgimą iš belaisvių stovyklos. Atvyko į Kijevą. 1917 m. spalio-lapkričio mėnesiais suformavo Sičės šaulių pulką, kuris netrukus tapo vienas kovingiausių Ukrainoje liaudies respublikos armijos vienetų.
1918 m. sausio-vasario mėnesiais, jo vadovaujamas pulkas vykstant nepaskelbtam Ukrainos ir Rusijos karui, apgynė Ukrainos sostinę nuo bolševikų kariuomenės ir sutriuškino jų Kijeve organizuotą sukilimą, o 1918 m. kovo mėnesį išlaisvino Kijevą nuo bolševikų. 1918 m. E. Konovalecas vadovavo 50 tūkstančių Ukrainos kariuomenei karinėse operacijose prieš bolševikų ir Denikino kariuomenes.
1920 m. Čekoslovakijoje Prahoje buvo įkurta Ukrainų karinė organizacija (UKO), kurios pagrindinis siekis – paskelbti Ukrainos valstybės sukūrimą. Spėjama, kad nuo 1920 m. Lietuvos teritorijoje veikė UKO atstovybė.
1928 m. gegužės 14-18 d. plk. Eugenas Konovalecas su kitais UKO atstovai lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, kituose renginiuose Lietuvos Nepriklausomybės 10 -mečiui pažymėti. Susitiko su Lietuvos valdžios atstovais bei Lietuvos šaulių sąjungos vadovais.
1929 m. E. Konovalecui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jis turėjo du lietuviškus pasus; vieną tikrąja pavarde, kitą kaip Jozefas Novakas. Su antruoju pasu jis dažniausiai keliaudavo po užsienį. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 metais Kaune spausdinamą ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialių leidinių „Surma” („Trimitas”) ir „Rozbudova naciji” („Tautos plėtra”).
1938 m. gegužės 23 d. vienoje Roterdamo (Nyderlandai) kavinėje E. Konovalecas susitiko su jau kelis metus pažįstamu Pavelu Sudoplatovu (1907- 1996), kuris pasirodė esąs etatinis sovietų saugumietis. Pastarasis perdavė E. Konovalecui dovanų saldainių dėžutę su joje įmontuotu sprogstamu įtaisu. E. Konovalecui išėjus į gatvę, nugriaudėjo jį sutaršęs galingas sprogimas. E. Konovalecas palaidotas Roterdame, Crooswijk kapinėse, jo laidotuvės organizavo Lietuvos generalinis konsulas Nyderlanduose P. Pennas.
Eugeno Konovaleco mirties
