Prašymas užrašus ant 1863-1864 metų sukilimo dalyvių kapų rašyti ir baltarusių kalba
Kaip žinome, tarp Gedimino kalne aptiktų 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikų yra Baltarusijos ir Lietuvos nacionalinis didvyris, vienas iš sukilimo vadų, Konstantinas Kalinauskas ir kiti sukilimo dalyviai ne tik iš Lietuvos ir Lenkijos, bet ir iš Baltarusijos. Taigi sukilimas labai svarbus tiek Baltarusijos tiek Lietuvos istorijai.
Visuomenei tapo žinoma, kad sukilėlių palaikus ruošiamasi palaidoti Rasų kapinėse ir ant paminklų antkapių užrašus rašyti lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokie užrašai skaudina baltarusius.
Kovo 20 d. LS Vilniaus skyriaus taryba ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje išplatino kreipimąsi, adresuotą Lietuvos ir Baltarusijos valstybių vadovams ir šių valstybių institucijoms, kuriame kviečiama atiduodant paskutinę pagarbą sukilimo dalyviams ir baltarusių tautai užrašus ant jų kapų rašyti lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbomis.
„Tokie užrašai bus pagarba baltarusių tautos sukilimo dalyviams, kurie aukodami gyvybes už mūsų tautų laisvę kalbėjo baltarusiškai – savo gimtąja kalba“,- rašoma dokumente. Jo autoriai primena, kad dalis sukilėlių K. Kalinauskas, P. Boguševičius, B. Kalyška, A. Liaskovič, J. Liaskouski, H. Makavecki ir kiti buvo baltarusiai. Pavyzdžiui, Pranciškus Boguševičius, naujosios baltarusių literatūros pradininkas, Vincentas Duninas-Marcinkevičius – baltarusių dramaturgijos pradininkas ir kiti. Jų dėka XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje prasidėjo naujas baltarusių tautos atgimimas. Laikraštis „Valstiečių tiesa“ (Mužyckaja prauda) gudų kalba, kurį K. Kalinauskas pradėjo leisti 1862 m., buvo pirmasis baltarusiškas laikraštis. Jo puslapiuose pirmą kartą istorijoje buvo suformuluotos pirmosios tezės dėl nepriklausomos Baltarusijos sukūrimo. Todėl sukilimo dalyvių vardai – vieni iš pačių svarbiausių vardų baltarusių istorijoje.
„Lietuvos baltarusiai ir Baltarusių tauta iš viso pasaulio su dideliu rūpesčiu stebi situaciją dėl sukilimo dalyvių perlaidojimo ir jų pagerbimo. Jie, lietuviai, baltarusiai, lenkai kartu kovojo su carinės Rusijos okupantais, kartu atidavė savo gyvybes, kad Lietuva, Baltarusija, Lenkija būtų laisvos valstybės. Žinoma, kad jie tarpusavyje kalbėjo lietuviškai, baltarusiškai, lenkiškai“,- sakoma kreipimesi.
