Nuo laisvės kovų istorijos iki šiandienos pasirinkimų: Gedimino pilies bokšte atidaryta ekspozicija „Laisvės dažnis“
Baltijos kelio dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte atidaryta nauja ekspozicija „Laisvės dažnis“. Lietuvos laisvės kovų istorija joje pasakojama ne chronologiškai, o per nuolat pasikartojantį pasirinkimą – priešintis, prisiimti atsakomybę ir veikti kartu. Ekspozicija jungia sukilimus, Nepriklausomybės kovas, partizaninį karą, disidentinį judėjimą, Baltijos kelią, 1991 m. sausio įvykius ir šiandienos grėsmes, parodydama, kad laisvei išsaugoti reikia nuolatinių pastangų. Kartu lankytojams keliamas klausimas: ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti dėl savo valstybės šiandien?
Rugpjūčio 23-iąją lankytojams atverta ekspozicija užima visą trečiąjį Gedimino pilies bokšto aukštą. Jos atidaryme dalyvavo kultūros viceministrė Lina Baublienė, ekspozicijos kūrėjai, pasakojimų herojai ir muziejaus partneriai.
Ekspozicijos atidarymo data pasirinkta neatsitiktinai – ji turi ypatingą reikšmę. Gedimino pilies bokštas glaudžiai susijęs su moderniąja Lietuvos laisvės istorija: 1988 m. spalio 7 d. čia, po beveik pusės amžiaus okupacijos, vėl viešai iškelta Lietuvos trispalvė, o 1989 m. rugpjūčio 23-iąją nuo Gedimino pilies simboliškai prasidėjo Baltijos kelias.
Laisvę kuria žmonių sprendimai
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė naujos ekspozicijos „Laisvės dažnis“ atidaryme pabrėžė, kad skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius pirmiausia sieja žmonių gebėjimas prisiimti atsakomybę.
„Skyrėsi aplinkybės ir pasipriešinimo būdai, tačiau vis iš naujo atsirasdavo žmonių, kurie prisiimdavo atsakomybę ir klausdavo savęs: ką aš galiu padaryti dabar? Jie galėjo bijoti, abejoti, nežinoti, kuo viskas baigsis, tačiau pasirinko nepasiduoti. Laisvė neatsiranda savaime – ją kuria žmonių sprendimai ir veiksmai. Šiandien gyvename laisvoje valstybėje, tačiau atsakomybės klausimas niekur nedingo. Ekspozicija kviečia pagalvoti, kaip mes patys elgtumėmės sudėtingomis aplinkybėmis ir ką galime padaryti dėl savo valstybės šiandien“, – sakė R. Kačkutė.
Kultūros viceministrė Lina Baublienė atkreipė dėmesį į ekspozicijos atidarymo vietos ir datos simboliką. „Būtent nuo šios vietos, nuo Gedimino kalno papėdės, prieš trisdešimt septynerius metus prasidėjo Baltijos kelias. Jis sujungė tris tautas ir tapo vienu galingiausių mūsų nepriklausomybės signalų, kurį išgirdo visas pasaulis. Todėl šiandien šiame bokšte atverti ekspoziciją, pasakojančią apie nenutrūkstamą pasipriešinimą, yra prasmingas simbolinis žingsnis“, – sakė viceministrė.
Skirtingi laikotarpiai susijungia į vieną „dažnį“
Laisvės kovų istoriją lankytojai pažįsta per konkrečių žmonių likimus, autentiškus daiktus, dokumentus, fotografijas, vaizdo ir garso įrašus. Tarp eksponatų – per 1991 m. sausio įvykius Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos vėliava, žuvusio laisvės gynėjo Dariaus Gerbutavičiaus žiebtuvėlis, politinio kalinio Juozo Grušio pagaminta dėžutė, kurioje lageryje buvo slepiama jo eilėraščių knygelė, partizanų fotografijos, disidentų dokumentai, pogrindžio ženklai, aukso dirbiniai iš 1990 m. Blokados fondo ir kitos istorinės vertybės.
Pasakojimą papildo interaktyvūs sprendimai. Radijo stotelėse skamba skirtingų laikotarpių balsai, o ekspozicijos pabaigoje lankytojai gali išreikšti savo poziciją ir prisidėti prie virtualios protesto grandinės.
Ekspozicijos kuratorės dr. Aistė Petrauskienė ir Severija Subačiūtė teigė siekusios Lietuvos laisvės kovų istoriją parodyti ne kaip datų ir įvykių seką. Nors XVIII a. pabaigos ir XIX a. sukilimus, XX a. laisvės kovas ir šiandieną skiria skirtingos istorinės aplinkybės bei pasipriešinimo formos, kuratorių teigimu, juos jungia tas pats laisvės siekis.
„Laisvės dažnis – tai tarsi nuolat pasikartojantis signalas, kuris vienais istorijos momentais sustiprėja ir tampa girdimas visai visuomenei, o kitais lieka tylesnis, tačiau niekada visiškai neišnyksta“, – teigė kuratorės. Jų teigimu, ekspozicija kviečia į istoriją žvelgti ne tik kaip į praeitį, bet ir kaip į asmeninę atsakomybę šiandien. „Laisvė nėra vien politinė sąvoka. Ji labai asmeniška. Ji prasideda nuo žmogaus, nuo kiekvieno iš mūsų“, – pabrėžė ekspozicijos kūrėjos.
Pasakojimas nesibaigia atkūrus Lietuvos nepriklausomybę
„Laisvės dažnio“ pasakojimas nesibaigia 1990-aisiais. Ekspozicijos pabaigoje istorija pereina į dabartį – pristatomos šiandien atpažįstamos grėsmės ir pilietinio veikimo formos.
Pranešimai apie oro pavojų, kibernetinio incidento pavyzdys, visuomenės protestai ir kiti šiandienos ženklai primena, kad laisvė nėra nekintanti duotybė. Ekspozicija kelia ir visuomenės atsparumo klausimą: kaip istorijos pažinimas gali padėti atpažinti grėsmes, nepasiduoti baimei bei dezinformacijai ir išsaugoti gebėjimą veikti kartu?
Vieno atsakymo ekspozicija nepateikia. Jos pabaigoje lankytojas kviečiamas pats sau atsakyti: už ką ir kokiais būdais jis stotų kovoti šiandien?
