19 rugpjūčio, 2022
LNM

Paroda, kviečianti permąstyti įsitikinimus: ar tikrai įvairiose kovose dalyvavo tik vyrai?

Parodoje 'kovotoJOS' lankytojams pristatomi artefaktai, liudijantys apie moterų kovas (Fot. S. Samsonas, LNM)

„Kartais moteris istorijoje norime matyti lygiaverčiame lygmenyje su vyrais, ko istoriškai nebuvo ir kas būtų istorijos pritempimas prie tam tikrų vyraujančių viešųjų nuomonių“, – žurnalistams yra sakęs Istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas. Tačiau ar tikrai taip? Lukiškių kalėjime 2.0 veikianti paroda „kovotoJOS XIX–XX“ kviečia permąstyti vyraujantį įsitikinimą, kad įvairiose kovose pasižymėdavo tik vyrai. Juk du praėję šimtmečiai – tai moters vaidmens virsmo visuomenėje laikas. Laikas, kuris – kaip matėme iš šių metų istorijos egzamino – liko šalies vadovėlių paraštėse. Tačiau XIX–XX amžiais Lietuvoje kovojusių ir prie valstybės išlikimo prisidėjusių moterų tikrai netrūko. Šiame straipsnyje pristatomos kelios kovojusių Lietuvos moterų istorijos.

Kronikos fotojuostelės

Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos, svarbiausio rezistencinio leidinio okupuotoje Lietuvoje, ėjusio 1972–1989 metais, tiražas svyravo nuo 100 iki 300 egzempliorių. Leidėjų devizas buvo „Perskaitei, duok kitam“. Tačiau vien šitokiu būdu platinama informacija vis tiek nebūtų plačiai pasklidusi, todėl netrukus Kronika pradėta gabenti į Vakarus, iš kur per lietuviškas radijo transliacijas pasiekdavo platų klausytojų ratą okupuotoje Lietuvoje. Spausdintus numerius gabenti sunku, todėl jie buvo nufotografuojami, o fotojuostelės paslepiamos įvairiuose daiktuose ir su jais gabenamos į užsienį. Išvežti leidinio medžiagą padėdavo kontaktų su vakariečiais turėdavę rusų disidentai Maskvoje arba Sovietų Sąjungoje lankydavęsi lietuviai. Viena iš jų buvo Rožė (Rozalija) Šomkaitė, moksliniais reikalais atvykdavusi į sovietų Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 

„Ir būdavo taip. Gauni knygą. Atplėši ją. Knygos nugarėlėje fotojuosta su perfotografuotos Kronikos numeriu įklijuota. Išsiimi, ir viskas… Paskambindavo kažkas. Sakydavo, turim dovanėlių iš Lietuvos. Atveža dėžę saldainių. Atidarom – saldainiai. Ieškom to, kur popieriukyje ne saldainis, o filmas. Arba dantų pastoje būdavo paslėpta. Arba moteriškoje pudroje“, – viename interviu pasakojo Rožė Šomkaitė.

Žinutė iš gulago

„Mes, moterys Sovietų Sąjungos politinės kalinės, sveikiname Jus su išrinkimu į JAV prezidento postą. Su viltimi žiūrime į Jūsų šalį, einančią LAISVĖS ir ŽMOGAUS TEISIŲ gerbimo keliu. Linkime Jums sėkmės šiame kelyje, – Abrutienė, Barac, Bieliauskienė, Doronina, Lazareva, Matusevič, Osipova, Parek, Ratušinskaja, Rudenko.“

Toks sovietų kalinamų politinių kalinių sveikinimas buvo perduotas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, 1984 metais laimėjusiam prezidento rinkimus antrai kadencijai. Dvi iš sveikinimą pasirašiusiųjų buvo gulage kalinamos lietuvės Edita Abrutienė ir Jadvyga Bieliauskienė. Su sveikinimu perduota ir lentelė su informacija apie Mordovijos lageryje kalintų vienuolikos politinių kalinių bado akcijas. E. Abrutienė badavo 34 dienas, o J. Bieliauskienė – 19 dienų; iš viso kartu moterys badavo 286 dienas.  

Gulage kalėjusi ir badavusi Irina Ratušinskaja paleista emigravo į JAV. Jai buvo atimta Sovietų Sąjungos pilietybė. Ir kas galėjo pagalvoti, kad 1987 metų lapkričio 4 dieną Baltuosiuose Rūmuose ją priims pats JAV prezidentas Ronaldas Reiganas! Parodoje „kovotoJOS“ galima matyti stopkadrus iš jų susitikimo, moters nuostabą ir džiaugsmą pamačius, kad į susitikimą prezidentas atsinešė politinių kalinių atsiųstą sveikinimą.

Slapyvardžiai

Vienoje iš Lukiškių kalėjimo 2.0 celių, kur šiuo metu vyksta paroda „kovotoJOS“ – keli šimtai įvairiausių moterų slapyvardžių, įkvėptų Lietuvos gamtos, gyvūnų, garsų, metų laikų, mitologijos. Smilga, Liepa, Klajūnė, Amazonė, Laumė. Po kiekvieno iš jų gali slėptis ir vienos, ir kelių dešimčių moterų istorijos bei likimai. 1945–1953 metais Lietuvoje vykusiame partizaniniame kare neliko vardų ir pavardžių, neliko senojo „aš“, nes norint išlikti ir veiksmingai kovoti su priešu, pakeisti tapatybę buvo būtina. Dauguma moterų partizaninio karo metais veikė kaip ryšininkės, ir tai buvo reikšminga, nes be ryšininkių ar ryšininkų vargu ar partizaninis judėjimas iš viso būtų galėjęs egzistuoti. Palyginimui – kitas pavyzdys, nors skiriasi ir laikas, ir aplinkybės, tačiau esmė panaši: moterų, kurios buvo sulaikytos už draudžiamos spaudos platinimą ir už lietuvių kalbos mokymą 1864–1904 metais, priskaičiuojama per 2500. Tad ar tikrai moterų vaidmuo – nepaisant laikotarpio ir kovos pobūdžio – pakankamai įvertintas?

Sprogstamo paketo pradegintas paltas

Parodoje eksponuojamas Sausio 13-osios liudininkės Zofijos Vainilaitienės paltas, kuris iš priekio pasirodytų kaip įprastas moters drabužis, tačiau visa jo istorija atsikleidžia pažvelgus į jį iš nugaros – didžiulė pradeginta skylė tapo žiaurių Sausio 13-osios įvykių artefaktu. „Maždaug už 4 metrų nuo manęs sprogo kažkoks paketas, ten pakilo dujų kamuolys. Burną užsidengiau šaliku. Kitas paketas sprogo po kojom. Atrodė, kad kojas nukirto. Priešais pamačiau desantininką. Jis trenkė man automato buože, akyse aptemo. Taip kapodamas žmones automatu, jis veržėsi prie bokšto. Buvo tikras pragaras – neįmanoma apsakyti. <…> Paketo sprogimas sudraskė ir nusvilino paltą, pasidarė lyg stiklinis, lyg suvirintas“ – pasakoja Zofija Vainilaitienė.

Visos šios istorijos – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“, veikiančios Lukiškių kalėjime 2.0, dalis. Parodoje pristatomos kovojusių moterų istorijos griauna stereotipą, jog kova buvo ir yra vyrų laukas: ginkluota ir neginkluota kova, parama ir pagalba, aktyvesnis ar mažiau matomas pasipriešinimas vedė prie svaraus ir lygiaverčio indėlio ar net įtakų, vertusių ir šiandien vis dar tebeverčiančių permąstyti lyčių vaidmenis. Tai pirmoji tokia paroda Lukiškių kalėjime ir dar viena nauja partnerystė. Lukiškių kalėjimo konversijos autoriai ir Lietuvos nacionalinis muziejus šią parodą organizuoja ir kuria kartu.


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]