19 rugpjūčio, 2022
LNM

Paroda, kviečianti permąstyti įsitikinimus: ar tikrai įvairiose kovose dalyvavo tik vyrai?

Parodoje 'kovotoJOS' lankytojams pristatomi artefaktai, liudijantys apie moterų kovas (Fot. S. Samsonas, LNM)

„Kartais moteris istorijoje norime matyti lygiaverčiame lygmenyje su vyrais, ko istoriškai nebuvo ir kas būtų istorijos pritempimas prie tam tikrų vyraujančių viešųjų nuomonių“, – žurnalistams yra sakęs Istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas. Tačiau ar tikrai taip? Lukiškių kalėjime 2.0 veikianti paroda „kovotoJOS XIX–XX“ kviečia permąstyti vyraujantį įsitikinimą, kad įvairiose kovose pasižymėdavo tik vyrai. Juk du praėję šimtmečiai – tai moters vaidmens virsmo visuomenėje laikas. Laikas, kuris – kaip matėme iš šių metų istorijos egzamino – liko šalies vadovėlių paraštėse. Tačiau XIX–XX amžiais Lietuvoje kovojusių ir prie valstybės išlikimo prisidėjusių moterų tikrai netrūko. Šiame straipsnyje pristatomos kelios kovojusių Lietuvos moterų istorijos.

Kronikos fotojuostelės

Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos, svarbiausio rezistencinio leidinio okupuotoje Lietuvoje, ėjusio 1972–1989 metais, tiražas svyravo nuo 100 iki 300 egzempliorių. Leidėjų devizas buvo „Perskaitei, duok kitam“. Tačiau vien šitokiu būdu platinama informacija vis tiek nebūtų plačiai pasklidusi, todėl netrukus Kronika pradėta gabenti į Vakarus, iš kur per lietuviškas radijo transliacijas pasiekdavo platų klausytojų ratą okupuotoje Lietuvoje. Spausdintus numerius gabenti sunku, todėl jie buvo nufotografuojami, o fotojuostelės paslepiamos įvairiuose daiktuose ir su jais gabenamos į užsienį. Išvežti leidinio medžiagą padėdavo kontaktų su vakariečiais turėdavę rusų disidentai Maskvoje arba Sovietų Sąjungoje lankydavęsi lietuviai. Viena iš jų buvo Rožė (Rozalija) Šomkaitė, moksliniais reikalais atvykdavusi į sovietų Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 

„Ir būdavo taip. Gauni knygą. Atplėši ją. Knygos nugarėlėje fotojuosta su perfotografuotos Kronikos numeriu įklijuota. Išsiimi, ir viskas… Paskambindavo kažkas. Sakydavo, turim dovanėlių iš Lietuvos. Atveža dėžę saldainių. Atidarom – saldainiai. Ieškom to, kur popieriukyje ne saldainis, o filmas. Arba dantų pastoje būdavo paslėpta. Arba moteriškoje pudroje“, – viename interviu pasakojo Rožė Šomkaitė.

Žinutė iš gulago

„Mes, moterys Sovietų Sąjungos politinės kalinės, sveikiname Jus su išrinkimu į JAV prezidento postą. Su viltimi žiūrime į Jūsų šalį, einančią LAISVĖS ir ŽMOGAUS TEISIŲ gerbimo keliu. Linkime Jums sėkmės šiame kelyje, – Abrutienė, Barac, Bieliauskienė, Doronina, Lazareva, Matusevič, Osipova, Parek, Ratušinskaja, Rudenko.“

Toks sovietų kalinamų politinių kalinių sveikinimas buvo perduotas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, 1984 metais laimėjusiam prezidento rinkimus antrai kadencijai. Dvi iš sveikinimą pasirašiusiųjų buvo gulage kalinamos lietuvės Edita Abrutienė ir Jadvyga Bieliauskienė. Su sveikinimu perduota ir lentelė su informacija apie Mordovijos lageryje kalintų vienuolikos politinių kalinių bado akcijas. E. Abrutienė badavo 34 dienas, o J. Bieliauskienė – 19 dienų; iš viso kartu moterys badavo 286 dienas.  

Gulage kalėjusi ir badavusi Irina Ratušinskaja paleista emigravo į JAV. Jai buvo atimta Sovietų Sąjungos pilietybė. Ir kas galėjo pagalvoti, kad 1987 metų lapkričio 4 dieną Baltuosiuose Rūmuose ją priims pats JAV prezidentas Ronaldas Reiganas! Parodoje „kovotoJOS“ galima matyti stopkadrus iš jų susitikimo, moters nuostabą ir džiaugsmą pamačius, kad į susitikimą prezidentas atsinešė politinių kalinių atsiųstą sveikinimą.

Slapyvardžiai

Vienoje iš Lukiškių kalėjimo 2.0 celių, kur šiuo metu vyksta paroda „kovotoJOS“ – keli šimtai įvairiausių moterų slapyvardžių, įkvėptų Lietuvos gamtos, gyvūnų, garsų, metų laikų, mitologijos. Smilga, Liepa, Klajūnė, Amazonė, Laumė. Po kiekvieno iš jų gali slėptis ir vienos, ir kelių dešimčių moterų istorijos bei likimai. 1945–1953 metais Lietuvoje vykusiame partizaniniame kare neliko vardų ir pavardžių, neliko senojo „aš“, nes norint išlikti ir veiksmingai kovoti su priešu, pakeisti tapatybę buvo būtina. Dauguma moterų partizaninio karo metais veikė kaip ryšininkės, ir tai buvo reikšminga, nes be ryšininkių ar ryšininkų vargu ar partizaninis judėjimas iš viso būtų galėjęs egzistuoti. Palyginimui – kitas pavyzdys, nors skiriasi ir laikas, ir aplinkybės, tačiau esmė panaši: moterų, kurios buvo sulaikytos už draudžiamos spaudos platinimą ir už lietuvių kalbos mokymą 1864–1904 metais, priskaičiuojama per 2500. Tad ar tikrai moterų vaidmuo – nepaisant laikotarpio ir kovos pobūdžio – pakankamai įvertintas?

Sprogstamo paketo pradegintas paltas

Parodoje eksponuojamas Sausio 13-osios liudininkės Zofijos Vainilaitienės paltas, kuris iš priekio pasirodytų kaip įprastas moters drabužis, tačiau visa jo istorija atsikleidžia pažvelgus į jį iš nugaros – didžiulė pradeginta skylė tapo žiaurių Sausio 13-osios įvykių artefaktu. „Maždaug už 4 metrų nuo manęs sprogo kažkoks paketas, ten pakilo dujų kamuolys. Burną užsidengiau šaliku. Kitas paketas sprogo po kojom. Atrodė, kad kojas nukirto. Priešais pamačiau desantininką. Jis trenkė man automato buože, akyse aptemo. Taip kapodamas žmones automatu, jis veržėsi prie bokšto. Buvo tikras pragaras – neįmanoma apsakyti. <…> Paketo sprogimas sudraskė ir nusvilino paltą, pasidarė lyg stiklinis, lyg suvirintas“ – pasakoja Zofija Vainilaitienė.

Visos šios istorijos – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“, veikiančios Lukiškių kalėjime 2.0, dalis. Parodoje pristatomos kovojusių moterų istorijos griauna stereotipą, jog kova buvo ir yra vyrų laukas: ginkluota ir neginkluota kova, parama ir pagalba, aktyvesnis ar mažiau matomas pasipriešinimas vedė prie svaraus ir lygiaverčio indėlio ar net įtakų, vertusių ir šiandien vis dar tebeverčiančių permąstyti lyčių vaidmenis. Tai pirmoji tokia paroda Lukiškių kalėjime ir dar viena nauja partnerystė. Lukiškių kalėjimo konversijos autoriai ir Lietuvos nacionalinis muziejus šią parodą organizuoja ir kuria kartu.


Raimundo Kaminsko nuotr.
25 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 22 d. Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Minėjime dalyvavo […]

Petro Ivanovo nuotr.
25 lapkričio, 2022

Lapkričio 23-ąją dieną minime Lietuvos kariuomenės dieną. Ši svarbi ir iškilminga diena buvo paminėta ir Zarasuose. Minėjimo dalyviai neišsigando žvarbaus […]

Adolfas Ramanauskas - Vanagas
21 lapkričio, 2022

Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
12 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 10 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko filmo „Senis […]

Prie Pegaso skulptūros kalba jos autorius Vilniaus dailės akademijos docentas prof. Arvydas Ališanka / Linos Poškevičiūtės nuotr.
10 lapkričio, 2022

Lukšiuose pristatyta skulptūra „Pegasas“ (autorius prof. Arvydas Ališanka), skirta kraštiečiui skulptoriui Vincui Grybui (1890 10 03–1941 07 03), kilusiam iš […]

10 lapkričio, 2022

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir visuomenininkui Andriui Tapinui įteiktas antrasis Jono Karolio Chodkevičiaus […]

Petras Girdzijauskas
10 lapkričio, 2022

Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, […]

R. Kaminsko nuotr.
9 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 8 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko keliaujančios parodos „Gydant […]

7 lapkričio, 2022

2022 m.  lapkričio 4 d. Kaune,  Lietuvos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje vyko Lietuvos kariuomenės savanorio, šaulio, žurnalisto, Kauno m. savivaldybės […]

Algimantas Vidmantas Baltrušis
28 spalio, 2022

Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio […]

21 spalio, 2022

2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, […]

21 spalio, 2022

2022 m. spalio 19 d., minint 31-ąsias šviesuolio Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse metines, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji […]

18 spalio, 2022

„30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią nuo spalio vidurio lankytojams pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. […]

14 spalio, 2022

Minint kraštiečio rašytojo, dramaturgo, poeto Aleksandro Fromo-Gužučio 200-ąsias gimimo metines, Aušgirio kaime (Šimkaičių sen., Jurbarko r.), ant Siesarties upelio kranto, […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
14 spalio, 2022

„Alytus – tai vienintelis miestas pasaulyje, kur aš nebijau naktį vaikščioti gatvėmis. Ir aš visada tai darau. Nežinau, ar čia […]

13 spalio, 2022

Archeologų dėmesį patraukė unikali gamtinė vieta esanti visiškai greta Švenčionių miesto – tai vandenskyra tarp dviejų didžiausių rytinės Baltijos upių […]

Augustės Labenskytės nuotr.
12 spalio, 2022

Spalio 7 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyriuje prof. dr. Raimonda Ragauskienė skaitė paskaitą „Karališkojo Šeduvos dvaro/seniūnijos/grafystės laikytojai […]

12 spalio, 2022

2022 m. spalio 11 d. LPKTS salėje su Kauno TAU (Trečiojo amžiaus universitetas)  Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto 2022/2033 m. […]

Veronika Eitminavičienė
11 spalio, 2022

Būna žmonių, kurie, kad ir kur bebūtų, kokiais laikais begyventų, aplink save skleidžia tokią stiprią gerumo, meilės, kūrybos šviesą, kad […]

Bernardinų ansamblio tvora
10 spalio, 2022

Pavadinti visą baigtą projektą tiesiog Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros tvarkybos darbais iš tiesų nėra tikslu, bet kitu atveju […]