22 lapkričio, 2021
Raimundas Kaminskas

Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas Kaune

Raimundo Kaminsko nuotr.

Lapkričio 18 d. Kaune, Sugiharos namuose vyko Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas. 

Minėjimo metu buvo aptarti Levo Karsavino (1882-1952) gyvenimo, kūrybinės veiklos ir įamžinimo  klausimai.

Levas Karsavinas gimė 1882 m. gruodžio 1(14) d. Peterburge, žinomo aktoriaus Platono Karsavino ir rašytojos Anos Karsavinos šeimoje. Jo sesuo buvo garsi balerina Tamara Karsavina.

1901–1906 m. Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultete L. Karsavinas studijavo viduramžių istoriją. Baigęs studijas dirbo Peterburgo universiteto Visuotinės istorijos katedroje. 1908 m. Peterburgo universitetas apdovanojo L. Karsaviną aukso medaliu už diplominį darbą „Sidonius Apollinaris – V amžiaus kultūros atstovas“.  1916 m. gavo daktaro laipsnį. Tais pačiais metais Peterburgo dvasinė akademija jam suteikė teologijos daktaro laipsnį. 1918 m. buvo paskirtas Peterburgo universiteto profesoriumi.  1920–1921 m. buvo Peterburgo universiteto rektorius. 1921 m. išrinktas  universiteto Visuomenės mokslų fakulteto profesoriumi. 1921–1922 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 

1922 m. lapkričio mėn. L. Karsavinas su žmona ir 3 dukromis buvo įsodintas į vokiečių laivą ir kartu su kitais tremtiniais išsiųstas į Vokietiją. 

1927 m., atsisakęs kunigaikščio D. Sviatopolskio-Mirskio pasiūlymo dėstyti Oksfordo universitete, priėmė prof. Augustino Voldemaro kvietimą dirbti Lietuvos universitete Kaune. 1928 metų sausio mėnesį Lietuvos universitete (vėliau VDU) pradeda skaityti paskaitas, vesti seminarus rusų kalba, tuo pat metu intensyviai mokosi lietuvių kalbos ir jau 1929 metų pradžioje paskaitas skaito lietuviškai. Kaune jis išleidžia knygą rusų kalba „Apie asmenybę“ ir lietuvių kalba „Istorijos teorija“. 1931 metais verčia į lietuvių kalbą G.Hėgelio „Dvasios fenomenologiją“, tais pačiais metais išleidžiamas ir „Europos kultūros istorijos“ pirmasis tomas. 1935 metais L.Karsavinas pradėjo redaguoti  Vytauto Didžiojo universiteto mokslo žurnalą „Senovė“.

Nuo 1940 m. iki 1945 m. jis buvo Vilniaus universiteto profesorius, Visuotinės istorijos katedros vedėjas.

Nuo 1941 m. L. Karsavinas dirbo Dailės muziejuje: muziejaus ekspertu (1941 m.), vėliau – Bibliotekos ir grafikos skyriaus, fotoarchyvo vadovu, muziejaus direktoriumi (1944 08 25-1949 04 18).

1949 m. liepos 9 d. jis areštuojamas ir įkalinamas, o 1950 m. kovo 14 d, Ypatingasis pasitarimas prie SSRS MGB nuteisė L. Karsaviną 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Filosofas buvo įkalintas Abezės lageryje Komijoje ir  1952 m. liepos 12 d. numiršta.

Pastebėtina, kad 1619 m. neramią lapkričio naktį žymų prancūzų filosofą Renė Dekartą aplanko trys sapnai, kurie padeda jam suformuluoti savo garsųjį filosofinio mąstymo metodą – abejoju, vadinasi, mąstau (lot. dubito, ergo cogito). Gal neatsitiktinai ir pirmasis Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas įvyko Prancūzijoje 2002 m. lapkričio 21 d., UNESCO būstinėje Paryžiuje. 


14 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį lankėsi Kaune, kur pagerbė Romo Kalantos atminimą. Šalies vadovas dalyvavo parodos „1972: pramušti sieną“ […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

3 gegužės, 2022

Šiandien minima Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena. Ši Lietuvos ir Lenkijos Valstybės 1791 m. paskelbta Konstitucija – ne tik pirmoji Europoje […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja Danguolė Dabrišienė sakė, kad Liepalotų ir Demikių šeimų kapo paminkle nėra atskirai įrašyta kun. Juozo Demikio pavardė, todėl jis gimtinėje naujoms kartoms kaip ir nežinomas / Birutės Nenėnienės nuotr.
16 balandžio, 2022

Besiformuojančiai Lietuvos inteligentijai sudėtingais spaudos draudimo laikais iškilo vienas svarbiausių uždavinių – žadinti lietuvių tautos dvasią, priešintis rusinimo politikai, siekti […]

Istorikė, rašytoja, publicistė, poetė Joana Viga Čiplytė / Broniaus Vertelkos nuotr.
6 balandžio, 2022

Tarp kandidatų 2021 metų Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti buvo ir panevėžietė Joana Viga Čiplytė – rašytoja, publicistė, poetė, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
6 balandžio, 2022

Balandžio 5 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus būstinėje vyko visuomenininkų iniciatyvinio komiteto dėl Lietuvos valstybės karinio veikėjo, […]

31 kovo, 2022

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio teatre laureatams įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos […]

20 kovo, 2022

2022-03-20 Alytaus raj. Simne vyko iškilmingas minėjimas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai-50 metų“. Ta proga Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų […]

18 kovo, 2022

Trečiadienį VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kvietimu į Panevėžį atvyko inžinierius iš Estijos Timo Klaus. Ekspertas turi įvertinti turimo garvežio techninę […]

G. Jucevičiūtės-Kluczynskos nuotr.
15 vasario, 2022

Plazdančios vėliavos, skambančios dainos, jausmingi žodžiai ir patriotiniai jausmai sklandė ore vasario 15 dieną Miknių-Petrėčių sodyboje, Minaičiuose, Radviliškio rajone. Čia […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
14 vasario, 2022

Vasario 13 d. Kaune, Romainių kapinėse prie Romo Kalantos kapo paminėjome VASARIO 16-osios svarbą, vertybes ir iššūkius. Sugiedojome Lietuvos himną. […]

Jonas Šimkus
9 vasario, 2022

Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16 d., Kaune Steigiamojo Seimo pirmininkas, einąs Lietuvos prezidento pareigas, Aleksandras Stulginskis pasirašė įsakymą […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
3 vasario, 2022

2022 m. vasario 2 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyko Rimanto Stankevičiaus knygos „Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės […]

2 vasario, 2022

Nuo 2022 m. vasario 1 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. […]

Vitas Valatka prie darbo stalo muziejaus dailės salėje. 1976 m. Fotografas A. Aleknavičius.
26 sausio, 2022

„Muziejus – tai lyg dalis manęs paties. Ir tikrai, kai manęs nebebus, po daugelio metų tos vertybės, kurias aš sukaupiau, […]

26 sausio, 2022

2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Šis įvykis svarbus ne tik karaimų bendruomenei, bet ir visam Trakų kraštui, nes […]

25 sausio, 2022

Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo šalų, kurie priklausė pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims. Ši […]

25 sausio, 2022

2022 m. sausio 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko […]

22 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų pastato fasadą šeštadienį vakare nušvietė simbolinė instaliacija, skirta paminėti 1863 – 1864 m. sukilimo 159-ąsias metines. […]