22 lapkričio, 2021
Raimundas Kaminskas

Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas Kaune

Raimundo Kaminsko nuotr.

Lapkričio 18 d. Kaune, Sugiharos namuose vyko Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas. 

Minėjimo metu buvo aptarti Levo Karsavino (1882-1952) gyvenimo, kūrybinės veiklos ir įamžinimo  klausimai.

Levas Karsavinas gimė 1882 m. gruodžio 1(14) d. Peterburge, žinomo aktoriaus Platono Karsavino ir rašytojos Anos Karsavinos šeimoje. Jo sesuo buvo garsi balerina Tamara Karsavina.

1901–1906 m. Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultete L. Karsavinas studijavo viduramžių istoriją. Baigęs studijas dirbo Peterburgo universiteto Visuotinės istorijos katedroje. 1908 m. Peterburgo universitetas apdovanojo L. Karsaviną aukso medaliu už diplominį darbą „Sidonius Apollinaris – V amžiaus kultūros atstovas“.  1916 m. gavo daktaro laipsnį. Tais pačiais metais Peterburgo dvasinė akademija jam suteikė teologijos daktaro laipsnį. 1918 m. buvo paskirtas Peterburgo universiteto profesoriumi.  1920–1921 m. buvo Peterburgo universiteto rektorius. 1921 m. išrinktas  universiteto Visuomenės mokslų fakulteto profesoriumi. 1921–1922 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 

1922 m. lapkričio mėn. L. Karsavinas su žmona ir 3 dukromis buvo įsodintas į vokiečių laivą ir kartu su kitais tremtiniais išsiųstas į Vokietiją. 

1927 m., atsisakęs kunigaikščio D. Sviatopolskio-Mirskio pasiūlymo dėstyti Oksfordo universitete, priėmė prof. Augustino Voldemaro kvietimą dirbti Lietuvos universitete Kaune. 1928 metų sausio mėnesį Lietuvos universitete (vėliau VDU) pradeda skaityti paskaitas, vesti seminarus rusų kalba, tuo pat metu intensyviai mokosi lietuvių kalbos ir jau 1929 metų pradžioje paskaitas skaito lietuviškai. Kaune jis išleidžia knygą rusų kalba „Apie asmenybę“ ir lietuvių kalba „Istorijos teorija“. 1931 metais verčia į lietuvių kalbą G.Hėgelio „Dvasios fenomenologiją“, tais pačiais metais išleidžiamas ir „Europos kultūros istorijos“ pirmasis tomas. 1935 metais L.Karsavinas pradėjo redaguoti  Vytauto Didžiojo universiteto mokslo žurnalą „Senovė“.

Nuo 1940 m. iki 1945 m. jis buvo Vilniaus universiteto profesorius, Visuotinės istorijos katedros vedėjas.

Nuo 1941 m. L. Karsavinas dirbo Dailės muziejuje: muziejaus ekspertu (1941 m.), vėliau – Bibliotekos ir grafikos skyriaus, fotoarchyvo vadovu, muziejaus direktoriumi (1944 08 25-1949 04 18).

1949 m. liepos 9 d. jis areštuojamas ir įkalinamas, o 1950 m. kovo 14 d, Ypatingasis pasitarimas prie SSRS MGB nuteisė L. Karsaviną 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Filosofas buvo įkalintas Abezės lageryje Komijoje ir  1952 m. liepos 12 d. numiršta.

Pastebėtina, kad 1619 m. neramią lapkričio naktį žymų prancūzų filosofą Renė Dekartą aplanko trys sapnai, kurie padeda jam suformuluoti savo garsųjį filosofinio mąstymo metodą – abejoju, vadinasi, mąstau (lot. dubito, ergo cogito). Gal neatsitiktinai ir pirmasis Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas įvyko Prancūzijoje 2002 m. lapkričio 21 d., UNESCO būstinėje Paryžiuje. 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Elena Aleknaitė-Samulienė 2019 metais / asmeninio archyvo nuotr.
3 gruodžio, 2021

Pokalbiui Elena (aplinkinių vadinama Alyte) pakvietė į tvarkingą, šiltai pakūrentą savo pirkią Maksiūnų kaime (Ignalinos r.). Akį patraukė ant stalo […]

Ralfas Selindžeris šiemet rugsėjo 23 dienos renginyje Holokausto atminimo vietoje bendrauja su moksleiviais / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

„Dievas sukūrė ne lietuvius, vokiečius ar žydus, o žmogų. Bet nenurodė vietos, kur žmogus be jokio ženklo ant krūtinės galėtų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
2 gruodžio, 2021

lapkričio 30 d. sukako 45 metai kai Kaune žuvo  antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, tremtinys, inžinierius Klemensas Brunius (1906-1976). […]

Keturiasdešimt Totorių kaime gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti Fatima Šantrukova (Ščuckaja) prie netoli mečetės 1997 metais pastatyto paminklinio akmens, minint 600-ąsias totorių apsigyvenimo Lietuvoje metines. Mokytoja gimtajame kaime ji dirbo 31 metus
29 lapkričio, 2021

Vos už 16 kilometrų nuo Vilniaus yra kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių. Teigiama, kad tai – viena pirmųjų Lietuvos […]

20 lapkričio, 2021

2021-11-19 Vilniaus centre buvo  nukeltas sovietmečio politinio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas. Galimybė nukelti paminklą atsirado tik šių metų  vasarą, […]

J. Petronio nuotr.
13 lapkričio, 2021

Lapkričio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje vyko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus biografinės knygos „Adamkus“, skirtos Prezidento, VDU Garbės daktaro […]

7 lapkričio, 2021

2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko knygų „Kauno geto policininko Šabselio Zilberkveito dienoraštis“,  „Slaptoji Kauno geto […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
31 spalio, 2021

Spalio 28 d. Vilniuje, Antakalnio kapinėse Atsargos karininkų sąjunga  organizavo  Lietuvos kariuomenės karių-savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1919-1921 m. kapų […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro gimtinė
29 spalio, 2021

Paliukų kaime gimė ir augo žymus skulptorius Juozas Zikaras, labiausiai žinomas už „Laisvės“ skulptūros, kuri dabar stovi Kaune, sukūrimą. Ji […]

Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės (kairėje) padėka poezijos ir muzikos šventę padovanojusiems svečiams aktorei Jūratei Vilūnaitei, fleitininkui Andriui Raziukynui, rašytojai Aldonai Ruseckaitei, skaitovui Pauliui Šironui / Birutės Nenėnienės nuotr.
29 spalio, 2021

Per Lietuvą nuo vasaros pradžios persirito poeto Vytauto Mačernio 100-ojo jubiliejaus metams skirtų renginių banga. Anot literatūrologės Viktorijos Daujotytės (straipsnis […]

26 spalio, 2021

Telšiuose, Muziejaus gatvėje esantis Žemaičių muziejaus „Alka“ pagrindinis pastatas prieš kurį laiką užvėrė duris lankytojams ir jau keletą mėnesių čia […]

19 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda antradienį atidarė Gegužės 3-iosios Konstitucijai ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado […]

17 spalio, 2021

Į Valdovų rūmų muziejų atvyko neįkainojamas krovinys – dažnai kaip pirmoji įvardijama Europos Konstitucija, kurią prieš 230 metų, 1791 m. […]

Zapyškis Sūduvos heraldikos pašventinimas
16 spalio, 2021

Zanavykus ir kapsus jungianti Sūduva – pirmasis Lietuvos etnografinis regionas, įteisinęs savo heraldinius ženklus. Penktadienį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje […]

15 spalio, 2021

Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka sukūrė virtualų turą po Raižių mečetę. Virtualus turas – tai naujas būdas reprezentuoti kultūros ir […]

Kultūros istorikė Sandra Dastikienė vasaroja Vyžuonose / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Dar XIX amžiuje Vyžuonėlių dvare (Utenos r.) lankydavosi Mariana Veriovkina (1860–1938), vėliau tapusi garsia dailininke. 1879 metais tėvų įsigytas dvaras […]

Tremtinys ir politkalinys Juozas Meškuotis / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Aštuoneri lageryje ir trylika Sibiro tremtyje – tiek nelaisvės metų likimas atseikėjo Juozui MEŠKUOČIUI. Tiek laiko be gimtosios Lietuvos ištvėrė […]

Muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas Česlovas Vaupšas
14 spalio, 2021

Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje stovi iš rąstų statyta trobelė. Pirmą kartą pamatęs lygini ją su kaimo klėtele ar […]

12 spalio, 2021

2021 rugsėjo 28 d. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje, Vilniuje įvyko kauniečio dailininko Tautvilo Rinkevičiaus tautinių–patriotinių plakatų parodos Lietuvos laiko estafetė aptarimas. […]

Augustes Labenskytes nuotr.
5 spalio, 2021

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyriuje (Radviliškio r.) šeštadienį vyko archeologinė diena – renginio dalyviai sužinojo ir išvydo, kaip […]