20 birželio, 2021
Bronius Vertelka | XXI amžius

Tremties paženklintas gyvenimas

Sibiro tremtinei Elenai Gineitienei gegužės 29-ąją sukako 94 metai / Broniaus Vertelkos nuotr.

„Nuo mirties mane išgelbėjo Sibiro česnakas. Būdavo, prisikasi jo kalnuose ir valgai pasidažydama į druską. Paskui geri vandenį ir jautiesi taip, tarsi būtum prisišveitusi lašinių. Ir jokios duonos nereikia“, – taip ne kartą sakė su „XXI amžiaus“ žurnalistu bendravusi Elena GINEITIENĖ. 94 metų Sibiro tremtinė dabar yra globojama Linkaučių ūkininkės Rimos Jonaitienės šeimos.

Tokių baisybių bent sapnuose gali matyti

Ištremtuosius paleido Irkutsko srityje, taigoje. Nei gryčios, nei krosnies. Nebuvo net palapinės. Sumanesni vyrai prikirto eglės šakų, surėmė jas vieną į kitą, šonus apdėjo šienu, ir tai – jau būstas. Ilgokai taip gyveno. Vos ne ant plikos žemės, neturint nei ką tinkamo pasikloti, nei kuo užsikloti. Ir į darbą eiti reikėjo.

Paskui, nuvežti į kitą mišką, rado žeminę, kurios galuose buvo po mažytį langelį. Joje apgyvendino septynias šeimas. Vidury žeminės stovėjo geležinė krosnis, ant kurios galėjo pasišildyti ar išsivirti. Taip per žiemą išgyveno.

Be darbo nelaikė. Tuoj išvarė kirsti medžių, neklausę, ar tu valgęs, ar nesi pavargęs. Blogiau nei su gyvuliu ar šunimi elgėsi. Būdavo, išgina darban į kalnus. Gerai, jeigu spėji pasigriebti už medžio šakos, bet jeigu ši nulūžta, tada krenti ant žemės. Neįveikus uolos, aplinkui varo.

Seseriai išsigelbėti padėjo pakrosnis

Petkūnuose, keli kilometrai nuo Truskavos (dabar Kėdainių r.), ūkininkavo Adomavičiai. Nujausdami, kad gali būti ištremti, ėmė slapstytis. Kelias naktis nenakvojo namuose. Bet traukė gimtinė, jauki šiluma. Tuomet įsilynojo, todėl liko troboje. Galvojo, kad tokiu laiku niekas neieškos. Staiga išgirdo durų trankymą. Buvo vasaros metas, gerokai paaugusios bulvės. Elena iššoko pro langą, tikėdamasi pasislėpti jų lysvėse. Bet skrebai pastebėjo bėglę. Tuomet mergina pasileido bėgti miško pusėn. Bet prisėdusią pailsėti sučiupo. Tuoj iškratė. Kiek turėjo pinigų, visus pasiėmė.

Paėmė ir metais jaunesnę seserį Ireną bei mamą. O jauniausioji sesutė sugebėjo pasislėpti pakrosnyje ir taip išsigelbėjo nuo tremties. Tuo metu brolis, mokęsis Kauno amatų mokykloje, irgi liko laisvas.

Tėvas irgi išsigelbėjo nuo baisios lemties. Jis turėjo jam labai ištikimą arklį, su kuriuo naktimis išjodavo. Tą rytą kaip tik norėjo grįžti namo. Pastebėjusi parjojantį, senelė sugebėjo perspėti, kad to nedarytų. Tai jį ir išgelbėjo.

Palankūs žodžiai rusams, panieka – skrebams

Paėmė birželį, o kol nuvežė, atėjo Žolinė. Tremtyje buvo įvairių tautybių žmonių. Buvo ir tremtinių rusų, su jais gražiai sugyveno. Geru žodžiu E. Gineitienė prisiminė ir vietinius rusus, tokius pat vargšus.

Kai atvežė į paskutinę tremties vietą, Eleną paskyrė dirbti į ligoninę. Bandė atsisakyti teigdama, kad nesugebėsianti, be to, gerai nemokanti rusų kalbos. Pradžioje krosnis apkūreno, pati pasigamindama malkų. Pastebėję darbštumą, lietuvę paskyrė jau į ligoninės skyrių, prie ligonių. Čia sutiko be galo nuoširdžių ir puikių savo srities specialistų gydytojų. Kai jau gavo leidimą grįžti į Lietuvą, į stotį palydėjusi gydytoja Aleksandra atsisveikindama Elenai tarė: „Grįžk pas mus, jeigu namuose pasijusi nelaukiama. Čia turėsi darbą, rasime, kur apsigyventi“.

Grįžo į Lietuvą beveik po 10 metų. Sugebėjo prisiregistruoti, paskui gavo darbo kolūkyje melžėja.

Su didžia neapykanta ir nepagarba senolė atsiliepė apie skrebus – Lietuvos padugnes, tautos gėdą. Tai jie buvo tikrieji išgamos, vežę kaimynus į Sibiro katorgą. E. Gineitienė prisiminė, kaip į jų namus užsukdavę partizanai elgdavosi žmoniškai, o įsiveržę skrebai tuoj pat lipdavo ant aukšto kumpių ar lašinių arba kaišiodavo nosį į spintą ką nors nugvelbti.

Dirbo ir aukso kasykloje

Tremtyje darbų nepasirinksi. Kur paskyrė, ten ir dirbsi. Ir niekas nepaklaus, ar esi sotus, ar esi šiandien ko valgęs. Elena dirbo net aukso kasykloje. Verkė, kai išgirdo, jog reikės lįsti po žeme. Tapo baugu pasižiūrėjus pro skylę. Daugiau nei 70 metrų nuo žemės paviršiaus. Naktį išsprogdindavo, o dieną veždavo karučiais gruntą, pildavo į tokius lovius ir plaudavo jį stipria vandens srove. Buvo ir pati aukso prisirinkusi. Kai jau leido namo, išmetė jį į upės vandenį, nes per kratą radę, būtų atgal grąžinę. O kai įsėdo į traukinį, niekas netikrino. Galėjo nors visą maišą aukso vežtis.

Ėmė lankytis įtartini asmenys

Grįžusi į Lietuvą, Elena ištekėjo už Juozo Gineičio, buvusio savo kaimyno. Laimingai su juo gyveno, tačiau savo vaikų nesusilaukė. Mirė jis prieš 12 metų.

Likusi viena, moteris turėjo kažką samdytis prie ūkiškų darbų. Prisiprašydavo ne pasirengusį šokti dirbti, bet norintį nors gurkšnį karčiosios paragauti. Elena buvo nusiteikusi prieš alkoholį.

Jos norma – tik viena taurelė.

E. Gineitienė buvo šauni konditerė, garsėjo savo kepiniais. Kviesdavo ją šeimininkauti. Bet bėgantys metai darė savo žalą. Skaudėjo sąnariai, ir šiaip sveikata silpo. Kol buvo stipresnė, kaimynė, Truskavos seniūno V. Zakaryzos žmona, kiekvieną sekmadienį ją nuveždavo į bažnyčią.

Ūkininkė Rima Jonaitienė, kuriai E. Gineitienė yra jos mamos brolio žmona, kvietė senolę persikelti į savo namus. Bet ši buvo užsispyrusi: kol leis sveikata, kojos neiškelsianti iš savo gryčios Petkūnuose. Jonaičiai sužinojo, kad vienišą senutę ėmė lankyti kažkokie įtartini asmenys. Pavyko juos kelyje sustabdyti. Pasisakė, jog užsuka pas E. Gineitienę bendrai maldai. Bet Jonaičiams pasirodė nepanašūs į katalikus, šie buvo tamsaus gymio. Todėl perspėjo, kad daugiau čia nesirodytų, nes kreipsis į policiją.

Rado iškritusią iš lovos

Prieš pat Kūčias E. Gineitienė pasijuto tiek blogai, kad iškrito iš lovos ir nebesugebėjo ant jos užlipti. Nesuprato, kaip tai atsitiko. Ūkininkės R. Jonaitienės vyras senolę įnešė į automobilį. Gerai, kad laiku ją tokią aptiko, kad tądien didesnių šalčių nebuvo. Dabar E. Gineitienė dėkoja Dievui, kad čia gyvena. Pagal išgyventus metus ji turi šviesų protą. Žiūri televizijos laidas, laikraštį paskaito be akinių. Laiku jai paduodami gydytojo išrašyti vaistai. Iki soties pavalgydinama. Kartais net ji primena nepamiršti užrakinti lauko durų.

E. Gineitienės sveikatai atsiliepė jaunystėje Sibire pragyventi metai. Skauda sąnarius, kojų pėdų kaulai tiek išklaipyti, kad negali apsiauti normalios avalynės.

Senolę globojanti R. Jonaitienė, padėjusi prakalbinti savo dėdienę, pasakojo, kad dėdė, Elenos vyras, savo vaikų neturėjęs, dažnas svečias būdavo jų namuose. Tuos kilometrus įveikdavo dviračiu, juo atmindavo iš Petkūnų. Dar būdavo taip: jeigu suserga mama, serga ir jos brolis dėdė, arba priešingai. Tais pačiais metais abu mirė. Dėdė – rugpjūčio 21-ąją, mama – gruodžio 2-ąją.

Sibiro tremtinė E. Gineitienė pageidavo, kad apie ją nerašyčiau ir jos nefotografuočiau. Todėl rašinys trumpokas. Bet ir nutylėti, nepasakoti apie baisius išgyvenimus patyrusius žmones irgi negalima. O jų, iškentusių Sibiro katorgą, mažai belikę.

 


23 rugsėjo, 2021

Rugsėjo 23 d., minint Holokausto 80-ąsias metines, Jaučakiuose (Kauno r.) atidengtas paminklas Antrojo pasaulinio karo metais nužudytiems žydų tautybės žmonėms. […]

P. Cvirkos paminklas
16 rugsėjo, 2021

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta […]

Vilniaus Gaono žydų paroda
15 rugsėjo, 2021

Lentvario miesto bibliotekoje eksponuojama Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“. 2014 m. atidaryta paroda […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
14 rugsėjo, 2021

Vilniuje Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko tarptautinės parodos po atviru dangumi „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923″ atidarymas. Parodos atidaryme […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
13 rugsėjo, 2021

Rugsėjo 10 d. Vilniuje  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su partneriais organizavo tarptautinę konferenciją „Ginkluotas antikomunistinis pasipriešinimas […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
10 rugsėjo, 2021

Rugpjūčio 27 d. Klaipėdoje Liepų gatvėje, ant 10-ojo namo  buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Tilžės Akto signataro, teisininko, diplomato, politikos […]

9 rugsėjo, 2021

Pandemijos valdymas, nelegalių migrantų krizė ir diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų – tokius svarbiausius pastarųjų metų savivaldos iššūkius įvardino Lietuvos […]

Prezidentūros nuotr.
6 rugsėjo, 2021

Šeštadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo iškilmingame Juozo Lukšos-Daumanto 70-ųjų žūties metinių minėjime. „Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą […]

Dukstynos kapinėse prie prieš septynerius metus mirusio monsinjoro kapo kalbėjo ir giesmę grodamas gitara sugiedojo kun. Paulius Vaineikis OFM / Leono Nekrašo nuotr.
6 rugpjūčio, 2021

Prie Mūšios upės esančiame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Kadrėnų kaime, Ukmergės r.), įkurtame mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 […]

31 liepos, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį dalyvavo Medininkų žudynių 30-ųjų metinių minėjime Medininkų pasienio poste ir Antakalnio kapinėse. Pagerbdamas Medininkų žudynių […]

30 liepos, 2021

2021-07-28 Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo  vyko Petrašiūnų (Pažaislio) žudynių 80-ųjų metinių paminėjimas.  Atminimo renginyje atsiminimais ir savo istorinėmis įžvalgomis […]

Loretos Norvaišienės nuotr.
18 liepos, 2021

Prieš aštuonis dešimtmečius šiomis juodomis dienomis Rainiuose įvyko baisios, žiaurių kančių lydimos Telšių žydų vyrų žudynės. Penktadienio rytą Telšių bendruomenės […]

Kėdainietis Algimantas Stankūnas neturėdamas kairės kojos daugiau kaip 10 metų kentėjo lageryje, tris dešimtmečius išdirbo Kėdainių elektros aparatūros gamykloje / Broniaus Vertelkos nuotr.
18 liepos, 2021

91-uosius įpusėjęs Algimantas STANKŪNAS – tremtinys, partizanas ir Sibiro lagerių kankinys. Tai, ką yra patyręs šis kėdainietis, būtų puiki medžiaga […]

Kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretą / Vido Venslovaičio nuotr.
16 liepos, 2021

Liepos 11-ąją, praėjusį sekmadienį, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje šv. Mišių metu klebonas kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio […]

Prezidentūros nuotr.
5 liepos, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą […]

Rainių koplyčia / Loretos Norvaišienės nuotr.
5 liepos, 2021

Mes renkamės, nes tikime: čionai tauta subręstaVisiems likimo smūgiams tampa atspariRyžtasi panešt kiekvieną jai uždėtą naštąČia tikisi per savo žemę […]

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila (centre) / Vido Venslovaičio nuotr.
2 liepos, 2021

Budavonės miško (Vilkaviškio r.) pakraštyje, šv. Mišių auka vėl paminėti 1941-aisiais, pirmąją karo dieną, raudonarmiečių nukankinti trys Vilkaviškio vyskupijos kunigai […]

Červenės kalėjimas
25 birželio, 2021

Pirmąją karo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dieną, 1941 m. birželio 22-ą, SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Lietuvos teritorijoje buvo […]

23 birželio, 2021

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo iškilmingame tremčių atminimui skirto paminklo šventinimo renginyje. „Šiemet minime 80 metų po pirmųjų […]

22 birželio, 2021

Šimtametė tradicija palikti kryželį su intencija Kryžių kalne iki šiol yra gyva, tačiau Kryžių kalnas – ne vienintelė vieta, kur […]